Vėžiu sergantys Panevėžio krašto ligoniai siuntimus į Vilniaus universiteto onkologijos institutą (VUOI) laisto ašaromis. Žmones šokiruoja ilgos eilės pas šioje įstaigoje dirbančius specialistus.
Pataria mėginti laimę be eilės
Ligoniui laukti 3–4 mėnesius konsultacijos, gydymo ar operacijos yra sunkiai pakeliama ir psichologiškai, ir fiziškai. Kai kuriais atvejais liga progresuoja labai greitai.
Onkologijos institutas teisinasi, kad ilgas eiles lemia įstaigai kasmet mažinamas finansavimas. Esą šiemet, palyginti su pernai, Vilniaus ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos institutui finansavimą sumažino 3,8 milijono litų, arba apie 10 procentų.
Į neviltį puolusiems ligoniams, kuriems kiekviena laukimo savaitė gali kainuoti gyvybę, Respublikinės Panevėžio ligoninės onkologai žmogiškai pataria važiuoti į Onkologijos institutą be jokios registracijos ir prašytis priimamiems.
„Ryte registratūroje jus išbars, kad atvykote neužsiregistravęs, o po pietų vis tiek priims“, – neslepia ne kartą taip ligoniams sakiusi Panevėžio ligoninės Onkologijos skyriaus buvusi ilgametė vedėja, dabar čia gydytoja dirbanti Birutė Šimkienė.
Jos kolegos iš Panevėžio konsultacijų poliklinikos savo pacientams irgi siūlo tokiu būdu mėginti laimę patekti pas vilniečius onkologus.
Sergantiesiems vėžiu reikia ilgai laukti ne tik ambulatorinės konsultacijos. Netrumpos eilės ir laukiant operacijų, spindulinio gydymo. Pastarojo dar ilgiau tenka laukti tiems pacientams, kurie neturi galimybių apsigyventi Vilniuje. Jiems tenka laukti, kol atsilaisvins vieta stacionare.
Kita vertus, patarimais, kaip greičiau patekti pas Onkologijos institute dirbančius specialistus, pasinaudoja tik dalis ligonių. Daug jų nedrįsta važiuoti neužsiregistravę, bijo būti išvaryti. Kiti nevažiuoja dėl to, kad neturi pinigų atsidėkoti be registracijos juos priėmusiam gydytojui, nes mano, kad tokiu atveju vien „ačiū“ nepakanka.
„Vienas mūsų pacientas, sirgęs galvos ir kaklo naviku, konsultacijos Onkologijos institute laukė porą mėnesių. Dar porą mėnesių vyras laukė spindulinio gydymo. Tokio laukimo pasekmė – metastazės plaučiuose“, – apie į atmintį įstrigusį skaudų atvejį pasakojo gydytoja.
Pasak B.Šimkienės, ilgos eilės Onkologijos institute yra jau ne vieneri metai ir niekas iš esmės nesikeičia. Onkologinių ligonių daugėja, o lėšų jų gydymui mažėja.
Metų gale gali pritrūkti pinigų
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė patvirtino, kad šiais metais kasa skyrė mažiau pinigų aptarnaujamos zonos (Panevėžio ir Utenos apskričių) gyventojų gydymuisi Onkologijos institute.
„Šiemet mūsų biudžetas buvo sumažintas. Tad savo ruožtu atitinkamai galėjome pirkti mažiau paslaugų iš gydymo įstaigų“, – sakė ji.
2012 metais Panevėžio teritorinė ligonių kasa Onkologijos institutui skyrė 11 milijonų 954 tūkstančių litų finansavimą, šiemet sutarė, kad skirs 11 milijonų 669 tūkstančių litų, t. y. 285 tūkstančiais litų mažiau.
Ambulatorinėms konsultacijoms Onkologijos institute apmokėti pernai buvo numatyta 1,5 milijono litų, tačiau metų gale paaiškėjo, kad jų neužteko. Panevėžio ligonių kasa iš savo rezervo skyrė dar beveik 170 tūkstančių litų.
Šiemet minėtoms konsultacijoms irgi numatyta pusantro milijono, bet kasos rezervas tuščias. Tuo metu jau per pirmąjį ketvirtį konsultuotis į Vilniaus onkologijos institutą nuvyko daugiau kaip trimis dešimtis ligonių daugiau nei pernai tuo pačiu laiku.
Pasak A.Čiplienės, metų gale, jei neatsiras papildomų pinigų, gali atsitikti taip, kad Onkologijos institutas nebepriims visų iš Panevėžio ir Utenos apskričių atvykstančių ligonių.
Beje, Onkologijos institute ligonių srautas iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos aptarnaujamos zonos yra antras pagal dydį po Vilniaus teritorinės ligonių kasos zonos.
Todėl Onkologijos institutui ypač neigiamai atsiliepė tai, kad Vilniaus ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos šiemet sumažino finansavimą.
Susirūpino Seimo Sveikatos reikalų komitetas
Onkologijos instituto vadovai šiemet birželį Seimo Sveikatos reikalų komitetą informavo apie susidariusią sudėtingą įstaigos finansinę situaciją, kuri pagalbą onkologiniams ligoniams daro sunkiai prieinamą.
Jie teigė esantys priversti dirbtinai daryti eiles tiek stacionariniam, tiek ambulatoriniam gydymui, nors ligonis turėtų būti gydomas ne po 3–6 mėnesių, o iš karto.
Pernai Onkologijos instituto Konsultacijų poliklinikoje apsilankė apie 120 tūkstančių, stacionare gydėsi daugiau kaip 15 tūkstančių ligonių.
Onkologijos institute per metus atliekama apie 2000 radiologinių tyrimų, dauguma jų atliekama naudojant kontrastinę medžiagą, kuri nėra kompensuojama. Kompiuterinės tomografijos tyrimų atliekama apie 8 tūkstančius, 90 procentų atvejų reikia naudoti kontrastinę medžiagą. Mamografijos (krūtų) tyrimų padaroma už 100 tūkstančių litų.
Kadangi ligonių srautas labai didelis, diagnostikos ir spindulinės terapijos aparatūra dirba 2–3 kartus didesniu krūviu, dėl to dažnai genda, o remonto darbai nėra įtraukti į paslaugos įkainį.
Anot Onkologijos instituto vadovų, norint pagerinti ligonių gyvenimo kokybę ir dirbtinai nedidinti eilių, reikia, kad įstaigos finansavimas būtų bent jau toks, koks buvo pernai.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, išklausęs Onkologijos instituto atstovų informaciją dėl nepakankamo finansavimo, nusprendė kreiptis į Sveikatos ir Finansų ministerijas prašydamas panaudoti 50 milijonų litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto viršplaninių pajamų.
Eilės staiga sutrumpėjo
Šiemet vasaros pradžioje ir viduryje eilės pas Onkologijos instituto specialistus ambulatorinei konsultacijai dar buvo nusidriekusios mažiausiai 2–3 mėnesiams į priekį. Tačiau rugpjūtį jos staiga jau sutrumpėjo.
Dabar pas mamologus, onkodermatologus, pilvo chirurgus ir kitus specialistus ligoniai registruojami rugpjūčio pabaigai ar rugsėjo mėnesiui.
Onkologijos instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja Daiva Kanopienė sakė, kad papildomo finansavimo jie kol kas negavo, eiles pamėgino mažinti diferencijuodami talonus, t. y. ligonius pradėjo skirstyti į reikalingus greitos pagalbos ir galinčiuosius palaukti.
„Tiems, kuriems reikia nedelsiant pradėti gydymą arba įtariamas piktybinis auglys, uždegta žalia šviesa – jie priimami pirmiausia“, – paaiškino ji.
D.Kanopienė gyrė Panevėžio onkologus, kurie, jos teigimu, nesiunčia ligonių be rimtos priežasties, o atsiųstieji jau atvyksta nuodugniai ištirti, t. y. jiems būna atlikti visi reikalingi tyrimai. Tiesa, tam tikrais atvejais vilniečiai onkologai kai kuriuos tyrimus pakartoja.
D.Kanopienė, paklausta, ar mano, kad dabar pagalba onkologiniams ligoniams taps lengviau prieinama, atsakė, kad laikas parodys.
Inga SMALSKIENĖ
