Mirusiojo nakčiai nepaliko
Pernai vasarį Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje mirė jos senyvo amžiaus uošvis. Vyras sirgo ir lėtai geso. Jo gyvybė nutrūko apie 12 valandą nakties artimųjų akivaizdoje.
Pasak Violetos, jie tikėjosi, kad mirusiojo kūną iš ligoninės galės pasiimti rytą, kai jau žinos, kur šarvos.
„Tačiau medikai pasakė, kad per dvi valandas turime pasiimti lavoną. Kur mums jį naktį vežti, kur šarvoti?“ – apie stresinę situaciją, kurioje buvo atsidūrę mirusiojo artimieji, pasakojo rajono gyventoja.
Ponia Violeta sakė nė neįsivaizdavusi, kad ligoninėse tokia tvarka. Ji svarsto, ar tik už tokios skubos nekyšo ritualinių paslaugų firmų ausys.
„Visi žinome, kad jos smarkiai konkuruoja dėl mirusiųjų. Kai reikia velionį naktį pasiimti iš ligoninės, aišku, kad sutrikę žmonės medikų klaus, į kokia įmonę jiems skambinti“, – samprotavo moteris.
Tiesa, Violetos uošvio kūną iš ligoninės pasiėmė pačių giminaičių pasirinkta laidojimo paslaugas teikianti bendrovė.
Dalinti telefono numerius uždrausta
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorę Violetą Grigienę nustebino iškelta problema. „Kiek dirbu, niekas dėl to, kad prašome mirusiuosius pasiimti per porą valandų, nereiškė pretenzijų. Pagal įstatymus, skyriuje, kuriame buvo gydomas pacientas, konstatavus jo mirtį, palaikai palatoje laikomi iki 2 valandų. Per tą laiką artimieji turi susirasti laidojimo paslaugas teikiančią įmonę, kuri paims kūną“, – „Sekundei“ teigė direktorė.
Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė patikino, kad įstaiga neprivalo turėti lavoninės ar patalpos, kurioje būtų galima mirusiuosius laikyti ilgiau. Iki remonto ligoninėje buvo patalpa, kur tas porą valandų ar kiek ilgiau, jeigu paprašydavo artimieji, buvo laikomi mirusieji.
Vykstant remonto darbams, teko labai susispausti, tad mirusių pacientų artimieji kūnus dažnai pasiima tiesiog iš palatų. Po kapitalinio remonto ligoninėje į mažą lavoninę panašios patalpos nebus, nebent atskira nedidelė palata.
„Suprantama, kad kitiems pacientams nėra malonu matyti mirusį palatos kaimyną. Todėl velionio artimųjų ir prašome kaip galima greičiau pasiimti kūną“, – tvirtino V. Grigienė.
Pasak direktorės, kadangi įstaiga yra mieste, kur veikia kelios ritualinių paslaugų įmonės, žmonėms nėra problemų pasiimti mirusiuosius. Ji griežtai paneigė, kad medikai velionių artimiesiems dalija laidojimo paslaugų teikėjų telefonus.
„Kai pradėjau vadovauti šiai ligoninei, iš karto darbuotojus įspėjau, kad nebūtų jokių reklamų, jokių lapelių su ritualinių paslaugų firmų numeriais dalijimo. Net ir žodžiu draudžiu rekomenduoti kurią nors. Tam yra informacijos telefonai, internetas, pažįstami“, – pabrėžė direktorė.
Ką daro tų velionių giminės, kurie gyvena ne Panevėžyje, o, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose? Dažnai pacientai, kurių artimieji gyvena toliau, turi vietoje giminių, kaimynų, kurie esant reikalui ateina į pagalbą. Kartais kituose miestuose gyvenantys vaikai medikams palieka pačių pasirinktos laidojimų paslaugas teikiančios įmonės telefoną, kad artimajam mirus paimtų kūną.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje priimta mirusio paciento artimiesiems iš karto pranešti apie mirtį, nesvarbu, koks būtų paros metas.
V. Grigienės teigimu, to paprastai pageidauja giminės. Gydytojos nuomone, tokiu atveju nėra nieko blogo žmogų pažadinti antrą ar trečią valandą nakties.
Patys mirusiųjų nebeprausia
Šiemet renovuotoje Naujamiesčio ligoninėje taip pat nėra lavoninės, tik nedidelė patalpa be šaldymo įrangos, kurioje kūnai gali būti laikomi iki kelių valandų.
Ligoninės vyriausioji gydytoja Nijolė Ulienė sako, kad palatoje velionis laikomas ne ilgiau kaip 2 valandas. Jeigu artimieji nespėja kūno per tą laiką pasiimti, jis perkeliamas į minėtą patalpą.
„Paprastai dėl kūno atsiėmimo nekyla problemų. Atvyksta ritualinių paslaugų įmonės ir išsiveža velionį. Neretai kartu atvažiuoja ir giminės. Tie laikai, kai žmonės patys ligoninėje prausdavo, rengdavo mirusiuosius, o paskui savo automobiliais išsiveždavo, seniai praėjo“, – pasakojo gydytoja.
Ligoninės vadovė pabrėžė, kad jie neturi teisės artimiesiems atiduoti kūno, jeigu šie neturi tinkamo automobilio ir karsto jam vežti.
N. Ulienės teigimu, į ligoninę pasiimti mirusiųjų atvyksta įvairių ritualines paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai, ji tik atkreipė dėmesį, kad viena įmonė paprastai išsiveža tik tuos mirusiuosius, kurie buvo vieniši, labai varganai gyveno ar jų gyvenimo būdas buvo toks, kad artimieji nepanoro rūpintis laidotuvėmis.
„Nežinau, iš kur ji sužino apie tokių pacientų mirtį. Galbūt rajono Savivaldybė yra sudariusi su ja sutartį?“ – svarstė gydytoja.
Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio teigimu, Savivaldybė nė su vienais ritualinių paslaugų teikėjais nėra sudariusi sutarties dėl vienišų, benamių gyventojų laidojimo. Pasak jo, mirus tokiam asmeniui, seniūnijos pačios ieško įmonių, galinčių palaidoti pigiausiai.
„Skelbti konkurso neverta, nes tokių žmonių būna nedaug. Seniūnijos firmą pasirenka apklausos būdu“, – paaiškino administracijos direktorius.
Panevėžio miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su bendrove „Ramybės takas“. 2012 metais ji palaidojo 17, pernai iki gruodžio 1 dienos – 6 vienišus gyventojus ir benamius.
Laiko iki keturių parų
Respublikinė Panevėžio ligoninė garantuoja mirusiojo nemokamą apsaugą iki tol, kol jį atsiims šeimos nariai, jo atstovai arba paciento prieš mirtį nurodyti asmenys, bet ne ilgiau kaip 4 paras.
Ligoninėje mirusieji dvi valandas laikomi skyriuje, specialioje patalpoje, paskui perkeliami į Patologijos skyriaus šaldytuvus.
Autopsija, vadinamasis skrodimas, atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, jei tam neprieštarauja artimieji. Pacientui mirus smurtine mirtimi, siuntimą autopsijai išduoda teisėtvarkos institucijos. Sutikimą ar nesutikimą atlikti autopsiją artimieji privalo patvirtinti parašais. Inga Smalskienė
