Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas ir buvęs konferencijos vadovas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas sako, kad renkantis, su kuo bendradarbiauti, pirmiausia paisoma akademinių interesų.
„Bendradarbiavimas turi duoti abipusę naudą, tai jeigu nėra vienai ar kitai pusei naudos, bendradarbiavimas nevyksta labai intensyviai. Bet kai kurios mokyklos turi visai gerus kontaktus, bendradarbiauja su Rusijos universitetais, kad ir mes, galėčiau pasakyti apie VGTU, turime jungtinę programą su Maskvos Lomonosovo universitetu, turime studentus iš anos pusės ir iš mūsų pusės. Pakankamai mes bendradarbiaujame ir su Peterburgo technikos universitetu“, - BNS sakė A.Daniūnas.
Jis natūralia vadino situaciją, kad partneriais dažniau tampa Vakarų Europos, Jungtinių Valstijų, Pietų Korėjos, Taivano universitetai.
„Tų gerų universitetų Rusijoje dabar nėra daug, tą reikia pripažinti“, - kalbėjo A.Daniūnas.
Anot P.Baršausko, V.Ušackas asmeniškai jį yra raginęs intensyviau dirbti su Rusija.
„Jis man yra ne vieną kartą tai sakęs ir net atvedęs keletą universitetų, su vienu, berods Jekaterinburgo, aš pabandžiau bendradarbiauti, ir turiu poziciją aiškią - iš mano gyvenimo patyrimo, ypač akademinio, man nepavyko gauti pridėtinės vertės iš Rusijos universitetų, o gyvenimas yra toks, kad interesas turi būti abipusis“, - BNS pasakojo KTU rektorius.
Jis aiškino, kad nėra jokio „politinio angažavimosi nežiūrėti į Rusiją“, tiesiog šios šalies universitetuose nevyksta pertvarkos, situacija jose tokia, kaip ir prieš 15 metų.
„Ar man spausti universitetą, stimuliuoti, kad jis eitų dirbti su 15 metų praeities institucija? V.Ušackas klausia, kodėl jūs nebendraujate, bet kaip tą daryti, kieno sąskaita? Universiteto sąskaita? Studijų, mokslo kokybės sąskaita? Aš sutinku, politiškai to reikia, bet mes to nedarome ir esame blogi“, - dėstė P.Baršauskas.
Be to, KTU rektoriaus manymu, galimybę išvykti iš Rusijos turintys jaunuoliai prioritetu tikrai nelaiko Lietuvos aukštųjų mokyklų ir taip yra tiek dėl propagandos, neva rusai Lietuvoje skriaudžiami, tiek dėl Lietuvos universitetų lygio.
„Jeigu žmogus gali rinktis, ar jis važiuoja į Kembridžą, ar jis važiuoja į Bulgarijos universitetą - kurį jūs pasirinktumėte? Natūralus atsakymas, čia tas pats, jeigu jau rusų jaunuolis ar jaunuolė gavo finansavimą ir gali važiuoti šį Europą, aišku, jis renkasi maksimalų variantą“, - svarstė P.Baršauskas.
ES ambasadorius Maskvoje V.Ušackas šią savaitę paskelbtame interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ teigė, kad Lietuva turėtų stengtis plėsti draugų ratą Rusijoje, o tam galėtų pasitarnauti aktyvesnis universitetų įsitraukimas.
Pasak diplomato, greito santykių normalizavimosi tikėtis sunku, tačiau Lietuva turi neįšaldyti ryšių, kurie nėra paveikti sankcijų, teikti paramą rusų pilietinės visuomenės atstovams.
„Gaila pripažinti, kad Lietuvos universitetai nerodo to aktyvumo, reiškiamo kitų ES valstybių narių, dalyvaujant bendrose studentų mainų, mokslo ir tyrimo programose su Rusijos universitetais. Tikiuosi, kad tai nėra, kaip kai kurie rektoriai man užsiminė, „politinio paskatinimo iš viršaus“ atsisakyti ryšių ir bet kokių santykių su Rusijos universitetais pasekmė“, - sakė V.Ušackas.
„Kad ir kelių dešimčių Rusijos studentų mokymasis Lietuvos universitetuose duotų ne tik papildomų pajamų aukštosioms mokykloms, bet ir prisidėtų prie geresnio Lietuvos demokratinio ir laisvos rinkos pažangos pažinimo, o ilgainiui plėstų Lietuvos draugų ratą Rusijoje“, - teigė jis. Ambasadoriaus teigimu, šiemet, ES skyrus finansinę paramą, apie 3 tūkst. Rusijos studentų ir dėstytojų nuo 3 iki 9 mėnesių mokysis ar tobulins žinias ES universitetuose.
Studentų registro duomenimis, 2014-2015 mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 272 studentai iš Rusijos, BNS informavo Švietimo ir mokslo ministerija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
