Politinių partijų suvažiavimuose pamažu ryškėja iškabos ir „politiniai garvežiai“ – visa tai turi vilioti piliečius 2012-ųjų Seimo rinkimuose. Vis dėlto politinis meniu didelių naujovių nežada.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Premjeras A. Kubilius su savo „antireitingais“ vėl įkalbinės tautą, o I. Degutienei pilstys šampaną (ELTA nutor.)
Seimo koridoriuose dar prieš pirmininko rinkimus, oficialiai pristatytus kaip „demokratijos šventę“, buvo juokaujama, kad pagrindinė sėkmingo politinio išlikimo sąlyga yra būti kuo arčiau premjero ir lyderio Andriaus Kubiliaus. Vietų valdantieji, itin nepopuliaraus premjero pasekėjai tikisi mažiau, tad artumas ir potenciali pozicija sąraše – rimtas klausimas.
Visuotiniuose partijos pirmininko rinkimuose Seimo vadovę Ireną Degutienę įveikęs A. Kubiliaus štabas nelabai susikalba su pačiu perrinktu lyderiu. „A. Kubiliaus rinkimų štabo nuomone, TS-LKD rinkimuose nekorektiškumų nebuvo“, – teigta „Balsas.lt savaitei“.
Pats A. Kubilius laikosi kitos nuomonės, kurios štabui turbūt nepavyko sužinoti. Jis teigė esąs tiesiog nelinkęs aiškintis kampanijos peripetijų. „Galėčiau vardyti, kas man atrodė galbūt ne visai ir ne visada korektiška, bet tikrai tai nenubraukia tos iš tikrųjų didelės demokratinės ir stiprios tradicijos, kuri mūsų partijoje atsiranda“, – sakė jis interviu „Žinių radijui“. I. Degutienės šalininkams ne visai normaliai atrodė mėginimai bet kokį oponavimą A. Kubiliui suvesti į Maskvos ranką ir agitacinio „superdesanto“ siuntinėjimas į skyrius. Jei I. Degutienės šalininkas atvykdavo vienas, tai A. Kubiliaus agitatorių išdygdavo du ir tai kartais būdavo „sunkioji artilerija“: krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, buvęs ministras Dainius Kreivys, „strateginis“ patarėjas Virginijus Valentinavičius.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
LSDP lyderis A. Butkevičius mėgina laimėti atsargumu ir pirmiausia siekia išvalyti savo partiją (ELTA nuotr.)
LSDP – antra pagal dydį Seime ir pirmaujanti pagal apklausų reitingus opozicinė partija. „Pastarieji metai parodė, kad daug jaunų žmonių ateina į LSDP. Per metus teko pasirašyti per 2 tūkst. partijos nario bilietų, o nuotraukose dominuoja jauni veidai. Dėl natūralios gyvenimo tėkmės senoji karta traukiasi, bet į jų gretas stoja jauni žmonės. Šiuo metu socialdemokratų partijos gretose – per 20 tūkst. narių“, – į klausimą politiškai korektiškai atsakė Algirdas Butkevičius, kuris partijos viduje turi daugiau priešų nei išorėje.
Antrą kartą suvažiavime laimėjęs A. Butkevičius iš partijos vadovybės eliminavo dalį komunistinės nomenklatūros ataugų. Tarp partijos vicepirmininkų neliko Mildos Petrauskienės, Romos Žakaitienės, Gedimino Kirkilo ir Justo Paleckio. Tuo jis gerokai skiriasi nuo A. Kubiliaus.
A. Butkevičius, tiesa, mano tautą jau pasimokius ir nebelinkusią rinkti naujų veidų vien dėl naujumo. „Manau, visuomenė yra išmintinga ir jau pasimokė, kad žėrinčios šou žvaigždės nebūtinai yra geri politikai. Daugelis politikos naujokų nuvylė savo rinkėjus“, – sakė politikas.
Liberalų ir centro sąjunga (LiCS)
LICS vadovu išrinkas A. Čaplikas nenori būti ragana (ELTA nutor.)
LiCS vadovu iš vienintelio kandidato išrinktas Algis Čaplikas irgi nėra naujas personažas. Jam vietą užleidęs Gintautas Babravičius teigia, kad tai tas pats, lyg žygyje prieš kalnų perėją pasikeistų vedliai. Mat A. Čaplikas neva geriau žinos būdus, kaip neatsidurti už Seimo ribų.
Per savivaldybių tarybų rinkimus visiškai praradusios pozicijas Vilniuje partijos baisiausias sapnas būtų jos narių, rinkėjų ir rėmėjų bėgimas pas laimėjusį Artūrą Zuoką (toks pat košmaras gali kamuoti ir Liberalų Sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį).
Pats A. Čaplikas į klausimą apie tokią galimybę atkirto lakoniškai – jis nenorįs būti ragana. „Atstovaujame rinkėjams, kurių yra apie 7–8 proc. Aš – politikas, o ne ragana ir ne aiškiaregys. Tegul jie tuo ir užsiima, kartu su nenusisekusiais politologais“, – pareiškė jis. Pirmtakas G. Babravičius buvo kiek išsamesnis ir paaiškino, kad A. Zuokas, jo nuomone, populiarus tik Vilniuje: „Anksčiau, kai vyko partijos skilimas, rajonuose mums skyriai keldavo paprastą klausimą – ar atsiribosime nuo A. Zuoko.“
Darbo partija (DP)
DP vadovas V. Uspaskichas mano, kad valdžia jį pakeistų kaip partijos lyderį (ELTA nuotr.)
Vieno lyderio partija įvardijami „darbiečiai“, kaip tikina pirmininkas Viktoras Uspaskichas, rengia pamainą, kurios prireiks, jei DP taps valdančiąja. „Turime jauniausią frakcijos seniūną Seime – Vytautą Gapšį, tačiau net ir jis turės konkurentų, nes į partijos sąrašo pirmąjį dešimtuką Seimo rinkimuose, pagal įstatus, reikės įtraukti žmogų iš jaunimo. Ne šiaip formaliai įkišame jauną žmogų į sąrašą, o keliame į praeinamą vietą“, – savo kadrų politiką aiškino DP vadovas.
Tiesa, V. Uspaskichas pripažįsta, kad DP yra jo asmeniu paremta organizacija. „Žinoma, lyderis ir Vakaruose, ir pas mus, visose partijose yra tas žmogus, kuris ir trauka į viršų, prisiima sau visą atsakomybę bei ugnį. Tam net nebūtinai reiktų tapti premjeru. Manau, jei patektume į valdančiąją koaliciją, mane pakeisti reikėtų greičiau, nes „ėdamas“ ir puolamas nebūčiau toks stiprus. Todėl ir reikia pamainos ir jaunimo, kurį telkiame. Pažiūrėkite į V. Gapšį ir palyginkite su konservatore Agne Bilotaite. Amžiaus skirtumas nedidelis, bet ką daro Vytautas, o ką – panelė Agnė? Palyginkite jų potencialus ir veiklą Seime“, – savo pavaduotoją gyrė V. Uspaskichas.
Pasak jo, į Seimo rinkimus partiją tikrai vėl ves jis pats. V. Uspaskichas pagyrė TS-LKD pirmininko rinkimų eksperimentą, kartu pasišaipydamas. „Gal ateityje perimsime teoriškai neblogą sumanymą dėl visuotinių rinkimų. Jei tai būtume padarę dabar, patys konservatoriai jau rėktų, kad pas mus skilimas. Patys savo vidines problemas ir garo nuleidimą jie visiems rodo kaip „demokratijos šventę“, – šypsojosi V. Uspaskichas.
Pasak V. Uspaskicho, ir dabartinė tvarka jo partijoje esanti labai demokratiška. „Pas mus būna daug norinčių atvykti į suvažiavimus ir mes niekad neturime problemos surinkti tūkstantį narių. Mus riboja salės ir žmonių atvežimo kaštai. Visi, kas atvažiuoja, gali balsuoti ir kalbėti laisvai. O dėl tiesioginių rinkimų – rimtai apie tai galvosime ateityje“, - tikino politikas.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT)
TT pirmininkas R. Paksas nebepritraukia ankstesnio rinkėjų skaičiaus, bet nėra požymių, kad jį kas nors galėtų pakeisti (ELTA nutor.)
Partijos lyderis, Europos parlamentaras Rolandas Paksas, rodos, vis dar yra nepakeičiamas. Kitados už priesaikos sulaužymą nušalintas iš pareigų nušalintasis prezidentas džiaugėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimu, kad jam Lietuva pritaikė per griežtą sankciją – draudimą balotiruotis į su priesaika susijusius postus iki gyvos galvos. Vis dėlto lieka tik labai miglotos galimybės, kad politikas galės balotiruotis artimiausiuose Seimo rinkimuose.
Praėję savivaldos rinkimai TT nebuvo labai sėkmingi, nepaisant minėto EŽTT sprendimo, grąžinusio apkaltos proceso ir rezultatų aptarimą į viešąją erdvę. Organizacijoje vyksta įdomūs dalykai. Balsuojant dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo Evaldui Lementauskui, kuris buvo teisiamas už kyšininkavimą, vienintelis partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis balsavo už jos panaikinimą. Jo sūnus Andrius buvo išvykęs, o likę frakcijos nariai tiesiog nedalyvavo balsavime ir E. Lementauskui padėjo išlikti „neliečiamu“. Šaltiniai partijos vadovybėje teigia, kad buvo sutarta balsuoti už panaikinimą, o viską apvertė asmeniškai R. Paksas, išvakarėse apskambinęs TT frakcijos narius. Populiarumo partijai ši istorija nepridėjo, R. Pakso charizma jau veikia labai ribotai, o naujų lyderių nei matyti, nei jie labai pageidaujami.
Politologas: „gelbėtojai“ ateina patys
Politologas Vladimiras Laučius tvirtina, kad partijų nomenklatūros tikrai egzistuoja, tačiau „gelbėtojų“ atsiranda ne vien todėl.
„Žmonės vargu ar ims sąmoningai ieškoti naujo valinsko. Valinskų ieško ir juos susikuria patys valinskai, nutaikę tinkamą progą. Kol kas tokio tipo personažo mūsų politinėje padangėje nematyti. Tam, kad jis atsirastų, reikėtų ir naujos politinės jėgos, o jos kol kas nėra ir nematyti prielaidų jai artimiausiu metu atsirasti.
Taip, partijų viršūnėse yra įsitvirtinusi savita „partinė nomenklatūra“, kuri pozicijų savo noru neketina užleisti. Tai natūralu. Tačiau naujų veidų pamažu įsileidžiama. Tarp ryškesnių tokių partijų viršūnėse – DP frakcijos Seime seniūnas V. Gapšys. TS-LKD tapus pastarųjų Seimo rinkimų nugalėtoja, nemažai naujų veidų atsidūrė Seime kaip šios partijos atstovai. Nors greičiausiai dauguma jų nėra pajėgūs nei tapti naujais šios partijos lyderiais, nei įsitvirtinti Lietuvos politinio elito gretose“, – sakė V. Laučius.
Kaip ir kaip būtų, naujai iššokęs, gerai finansuojamas ir dar neatsibodęs veikėjas ir vėl gali turėti neblogų šansų, nes dauguma dabartinių lyderių savo mobilizacinius išteklius yra bemaž išsėmę.
