Pirmininkavimo ES Tarybai metu Aplinkos ministerija suorganizavo daugiau kaip pusantro šimto įvairių posėdžių Vilniuje, Briuselyje ir kituose ES miestuose, buvo atsakinga už sėkmingą atstovavimą ES valstybių interesams penkiolikoje tarptautinių aplinkosauginių renginių.
Aplinkos ministro Valentino Mazuronio teigimu, Lietuvai pirmininkaujant padaryti sprendimai buvo labai svarbūs, racionalūs ir subalansuoti. Ministras džiaugiasi konstruktyviu bendradarbiavimu su Europos Parlamentu ir Komisija, kuris vyravo derantis dėl teisėkūros dokumentų.
„Tikiu, kad mūsų pirmininkavimo metu priimti sprendimai labai pasitarnaus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, skatinant taršą mažinančias technologijas ir biologinės įvairovės išsaugojimą Europoje ir visame pasaulyje, – apibendrindamas Lietuvos pirmininkavimo rezultatus aplinkos srityje sakė ministras Mazuronis. – Nors Lietuva ES Tarybai pirmininkavo pirmą kartą, šis pirmininkavimas buvo tikrai rezultatyvus“, - pabrėžė ministras.
Gruodžio pabaigoje Nuolatinių atstovų komitete pagaliau buvo pritarta pasiūlymui dėl Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos pakeitimų, kurie lems aukštesnę vertinimo kokybę ir procedūrų modernizavimą. Tai buvo jau šeštasis aplinkosauginis teisės aktas, dėl kurio valstybės narės sutarė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
Baigiantis Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiui taip pat buvo pasiektas susitarimas dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reglamento, kuriuo siekiama sumažinti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį.
Lietuvai pavyko susitarti dėl CO2 išmetimų iš keleivinių automobilių reglamento. Pasak ministro V. Mazuronio šiuo klausimu pasiektas geriausias, koks tik buvo galimas pasiekti, rezultatas.
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai priimtas sprendimas dėl apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose terminų. Ministras V. Mazuronis įsitikinęs, jog šis ES įstatymų leidėjų galutinai pasiektas sutarimas sustiprins pasitikėjimą prekybos taršos leidimais sistema ir prisidės prie jos atsigavimo.
Lietuvai trišalėse derybose su Europos Parlamentu pasiekus susitarimą dėl Genetinių išteklių naudojimo reglamento ES galės ratifikuoti Nagojos protokolą ir kitais metais vyksiančiame Šalių susitikime ES dalyvaus kaip pilnateisė narė.
Pasak Aplinkos ministerijos ekspertų dalyvavimą ES Pirmininkavimo renginiuose kuravusios viceministrės Daivos Matonienės, ne mažiau įspūdingi Lietuvos pasiekimai atstovaujant ES valstybių narių interesams ir užtikrinant ES lyderystę tarptautiniuose renginiuose.
Būtent Lietuvos pirmininkavimo metu pasirašyta Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio, kurios tikslas – mažinti gyvsidabrio išmetimą ir jo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Naujoji konvencija reglamentuos visas gyvsidabrio gyvavimo ciklo stadijas, t.y. nuo gyvsidabrio kasybos, perdirbimo, naudojimo iki atliekų ir gyvsidabriu užterštų teritorijų tvarkymo.
Svarbūs sprendimai priimti Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu konferencijoje Vindhuke, Namibijoje. Jos metu sutarta kaip sustabdyti žemės blogėjimą sausringuose regionuose ir kaip nustatyti veiksmingą visuotinę ir nacionalinę kovos su dykumėjimu politiką, labiau atsižvelgti į mokslines rekomendacijas, stiprinti mokslo ir politikos sąsają.
Aktualūs aplinkos apsaugos klausimai svarstyti Monrealio Protokolo Šalių Susitikime, Tarpvyriausybinės Platformos dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų sesijoje ir Berno konvencijos nuolatiniame komitete.
Pagaliau, lapkričio mėnesį Varšuvoje vykusioje Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje pasiekti susitarimai leidžia tikėtis, kad pasaulio valstybės 2015 m. Paryžiuje bus pasirengusios pasirašyti visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo.
