A. Sadeckas tvirtino, jog pats mėginimas kelti tokį klausimą yra politikavimas. „Aš žinau Jūsų („Balsas.lt“) poziciją, o Jūs žinote mūsiškę. Nematau priežasčių, kad dėl to, kas vyksta kažkur Gruzijoje, Lietuva turėtų peržiūrėti savo priimtus sprendimus – perėjimą prie profesinės kariuomenės, šauktinių atsisakymą ir kitus dalykus. Puikiai suprantu, kodėl tas klausimas dabar keliamas. Suprantu, kad tai dabar yra paranku politiniu požiūriu, tačiau jokių priežasčių ką nors keisti nematau“, - tvirtino Naujajai sąjungai ir valdančiajai koalicijai atstovaujantis politikas.
Į klausimą – Rusijos agresijos akivaizdoje Lietuva turi jaustis taip pat ar mažiau saugi – A. Sadeckas atsakė tą patį. „Kartoju, mano požiūriu, nieko naujo tame nėra ir nieko čia nereikėtų keisti“, - sakė NSGK vadovas.
Opozicija – valdžios gynybos politika yra žalinga
Kita NSGK narė, konservatorė Rasa Juknevičienė portalui „Balsas.lt“ sakė negalinti sutikti su tokia pozicija. „Šių įvykių akivaizdoje tik dar labiau įsitikinau, kad dabartinės valdžios veiksmai krašto apsaugos srityje yra žalingi. Mes ne prieš perėjimą prie profesinės karinės tarnybos, tačiau visiškai neatsakinga tai, kad beatodairiškai mažinami kariuomenės rezervai. Kitas dalykas – esame paribio valstybė, o turime vieną mažiausių karinių biudžetų visame NATO“, - pabrėžė parlamentarė.
R. Juknevičienė taip pat pažymėjo, kad ir pati NATO organizacija šioje srityje turi problemų. „Nemačiau, kad mūsų regiono saugumas būtų įvardijamas kaip vienas iš prioritetinių. Tuo jau susirūpino ir Šiaurės šalys“, - sakė politikė.
Konservatorė teigė, jog neginčija skirtumų tarp Lietuvos ir Gruzijos geopolitinių realijų bei Lietuvos privalumų. Tai, kad Lietuva yra saugoma NATO, anot jos, abejonių nekelia. Tiesiog negalima laikytis pozicijos, kad jokių problemų ir pavojų, turint tokius kaimynus, išvis nėra. Pasak R. Juknevičienės, labai žalinga yra jau pati nuostata, kad „mums vis tiek nieko blogo nenutiks arba vis tiek išgelbėsiąs kas nors kitas“.
Opozicijos parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį, jog nelabai kas daroma ir užtikrinant šalies elektroninės erdvės saugumą, nors su masinėmis atakomis, kurias dabar ir šioje srityje patiria Gruzija, anksčiau buvo susidūrusi Estija.
Atsargos generolas – Lietuvos kariuomenės reforma gąsdina
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis buvo kur kas kategoriškesnis. „Nepakanka „turėti omenyje“ to, ką daro Rusija. Reikia suvokti, kad gyvename Rusijos pašonėje, kur irgi įmanomi įvairūs scenarijai. Antai rusų diaspora Latvijoje ar Estijoje taip pat yra ta korta, kuri gali būti išnaudojama. Ją galima „ginti“ arba panaudoti provokuojant įvairias konfliktines situacijas“, - kalbėjo generolas.
J. Kronkaitis sakė, kad labiausiai gąsdina būtent Lietuvoje vykdoma kariuomenės reforma. „Dabartinis NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis dar pirmoje savo kalboje sakė, kad teritorinei gynybai liekant pagrindine aljanso funkcija, svarbu turėti galimybę permesti pajėgas ten, kur kyla grėsmės. Lietuvoje sąmoningai užmiršta pirmoji sakinio dalis – „teritorinei gybai liekant pagrindine funkcija“. Todėl šiandien turime tik tokias pajėgas, kurias galima greitai permesti. Nedidelė kariuomenė, pritaikyta atlikti tarptautines misijas, bet nepajėgi ginti krašto – tokia mūsų realybė“, - tvirtino generolas.
Jis sakė, kad Lietuva netelkia pajėgų, kurios galėtų bent laikinai priešintis intervencijai, kol įsikištų sąjungininkai. Tokią politiką jis vadino didele klaida.
Lietuva
Šios kadencijos Seimo priimti įstatymai numato, kad bendras profesinės karo tarnybos karių skaičius 2014 metais sieks 8450.
Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2008 metais sieks iki 1600, 2009 m. – 600. Nuo 2013-ųjų šauktinių Lietuvos kariuomenėje turėtų nelikti.
Dabar Lietuvos kariuomenėje tarnauja beveik 2 tūkst. šauktinių.
Krašto apsaugos savanorių pajėgas pertvarkant į Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkantį aktyvųjį rezervą, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius bus mažinamas nuo 6,5 tūkst. 2007-aisiais iki ne mažiau 6 tūkst. 2008-2014 metais.
Prieš stojant į NATO pasiektas politinių partijų susitarimas – skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP – taip ir nebuvo įvykdytas. 2008 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 79 ,,Dėl 2008 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ patvirtinti Krašto apsaugos ministerijos asignavimai. Jie sudaro 1,16 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. 1276,7 mln. Lt (553,4 mln. JAV dolerių).
Gruzija
Gruzijos karinėse pajėgose tarnauja 37 000 kariškių. Šalis turėjo (iki Rusijos agresijos pradžios) 230 tankų ir 12 kovinių lėktuvų.
Arsenale taip pat apie 200 artilerijos pabūklų, 180 minosvaidžių, 40 reaktyvinių raketinių sistemų „GRAD“, 35 rusų ir amerikiečių gamybos sraigtasparniai.
Gruzijos karinis biudžetas – 997 mln. JAV dolerių – 4,8 proc. BVP.
