Ir nors kai kurie tokius reiškinius vadina tikromis gamtos išdaigomis, vis dėlto, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sako, kad tokių reiškinių „gamtos išdaigomis“ vadinti jau nebegalima, mat už jų stovi klimato atšilimas, apie kurį vertėtų susimąstyti kiekvienam.
D. Valiukas teigia, kad lietuvių vis prisimenama žiema, kai būdavo gausu sniego ir spausdavo šaltukas, gali pasirodyti vis rečiau ir jau reikėtų pratintis prie tokios žiemos, kokią turime dabar.
„Ko gero, ta įprasta lietuviška žiema tampa kitokia įprasta lietuviška žiema. Jei bendrai kalbėtume apie temperatūros kaitą, nuo 1961 metų Lietuvoje temperatūra pakilo apie 2,1 laipsnio. O žiema yra labiausiai įšilęs laikotarpis ir temperatūra pakilo apie 3,2 laipsnio. Tai nereiškia, kad kiekviena žiema buvo šiltesnė, bet tokia ilgalaikė tendencija“, – teigia D. Valiukas.
Viso to priežastis, kaip teigia klimatologas, yra globali klimato kaita.
„Yra du atskiri dalykai. Yra natūralios klimato kitimo fazės. Jos yra labai lėtos ir žmogui per gyvenimą to pastebėti neįmanoma, net jei jis gyventų dvigubai ilgiau, nes tai yra tūkstančius metų trunkantys procesai.
Antras dalykas, yra žmogaus sukelta klimato kaita: šie procesai ypač greitai pradėjo reikštis nuo 1990-ųjų. Po šių metų pokyčiai pradėjo labai staigiai matytis, bet, vėlgi, tai yra suma ilgalaikių globalinių žmogaus veiklos procesų“, – pastebi D. Valiukas.
Klimatologas apžvelgė praėjusius metus ir pastebi, kad 2019-aisiais būta ankstyvo ir šilto pavasario bei labai karštos vasaros.
„Sausra buvo nulemta ir to, kad balandis buvo 2 laipsniais šiltesnis, nei jis pas mus įprastai būna, ir dar buvo didelis kritulių trūkumas. O vėliau sekė neįprastai šiltas birželis“, – teigia D. Valiukas.
Kaip pastebi klimatologas, ne tik pavasaris ir vasara, bet ir ruduo su žiema patenka į TOP5 šilčiausius sezonus nuo 1961 metų.
D. Valiukas sako, kad sausį žmonių užfiksuoti žaibai ir perkūnija nėra anomalūs. „Anomalijos tikrai neįžvelgsime. Vakarinėje Lietuvos dalyje, pajūryje, tai nėra kažkoks išskirtinis reiškinys žiemą, kurio keliasdešimt metų nėra buvę, tikrai būdavo ir anksčiau“.
Tiesa, dėl pražydusių žibučių labai džiaugtis nereikėtų, mat tokie reiškiniai tik parodo, kad klimatas keičiasi, oras karštėja ir tai jau globali viso pasaulio problema.
„Yra svarbu tai, kas pasiekia žmones tiek iš mūsų, kaip iš klimatologų, tiek iš jūsų, kaip iš žiniasklaidos. Neturėtų būti taip, kad žiniasklaida rašo apie žiemą pražystančias žibutes, lyg tai būtų normalu.
Reikia suprasti, kad jei Lietuva klimato kaitą pajunta per tai, kad nėra sniego ir žydi žibutės, tai svarbu pažiūrėti, kaip tai globaliai atsiliepia kituose pasaulio taškuose ir kaip išgyvena kiti žemės gyventojai: kaip fiksuojami karščio rekordai, kad skęsta Indonezija, kad dega Australija, kad pasaulis kenčia, kad yra nuostoliai ir žala“, – aiškina D. Valiukas.
Pasak klimatologo, tokie pasaulyje sustiprėję ekstremumai, kaip temperatūrų kaita – stiprus karštis ar šaltis, gausūs krituliai ar jų nebuvimas – tai jau neša žalą ir nuostolius.
„Reikia žvelgti globaliai ir tuos pokyčius pamatysime visuose pasaulio taškuose. Žinoma, svarbiausias klimato kaitos akcentas yra kylanti temperatūra. Bet po to seka ekstremalūs reiškiniai: tai vienoje vietovėje labai karšta, tai kitoje vietovėje labai daug kritulių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Indijoje iškrito sniegas – tai ekstremumas gali būti ne tik ilgalaikiai karščiai, bet ir neįprastose vietose iškritę krituliai, atsiradęs šaltis“, – pasakoja pašnekovas.
D. Valiukas teigia, kad priemonių, galinčių pristabdyti klimato kaitą, yra daug.
„Svarbu suprasti, kad nereikia bandyti daryti visko iš karto. Žmonės dabar labai daug vartoja ir reikia suvokti, kad prekių pagaminimui reikalinga energija – dėl to į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą didinančios dujos. Pradžioje svarbu atrasti savo priemonę: ar atliekas pradėti rūšiuoti, ar nereikalingus daiktus nustoti naudoti, mažiau maisto švaistyti, energiją taupyti, naudotis viešuoju transportu.
Daug kas galvoja, kad labiausiai teršiama kažkur kitur, Kinijoje, ar panašiai, bet svarbu pradėti nuo savęs. Priemonių išties daug ir žmogui tereikia pasirinkti, kokių jis imsis veiksmų“, – teigia D. Valiukas.
Klimatologas teigia, kad esminiems pokyčiams kartais pritrūksta politinės valios, mat bijoma didelio visuomenės pasipriešinimo.
„Pasižiūrėkime į priimtą automobilių taršos mokestį. Kas buvo su juo? Priemonės šiam mokesčiui tikrai galėjo būti griežtesnės, nes pas mus transportas išmeta pakankamai daug dujų. Tai kaip pavyzdys, kad stipresnės politinės valios tam tikrais klausimais kartais trūksta, nes labai bijoma didelio visuomenės pasipriešinimo. Bet prie to buvo galima eiti palaipsniui“, – pastebi D. Valiukas.
Naujienų portalas tv3.lt neseniai skelbė apie Australiją tebesiaubiančius gaisrus ir jų padarinius: dėl nesutramdomos ugnies skaičiuojamos ne tik gaisruose žuvusių žmonių aukos, bet ir pakelėse gulinčios masės nuo liepsnų pasprukti nespėjusių laukinių ir naminių gyvūnų.
