Iki šeštadienio keturias paras iš eilės buvo fiksuojami rekordiniai paros atvejų skaičiai, penktadienį tokių nustatyta 11 tūkst. 666.
Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 trys buvo pilnai paskiepyti.
Praėjusią parą 116 gyventojų gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 1029 asmenys.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1266 COVID-19 sergantys pacientai – šešiomis dešimtimis daugiau nei parą prieš, 88 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 21,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 1,3 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai auga ir siekia 3771,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 39,7 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 673,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 7,9 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 150 žmonių – beveik tiek pat kaip ir ankstesnę parą.
41 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1087 žmonėms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Nuo COVID-19 praėjusią parą keturi 60-69 metų žmonės, po tris – 70-79, 80-89, 90-99 metų asmenis, vienas mirusysis priklausė 50-59 metų amžiaus grupei.
Trys mirusieji buvo paskiepyti pilnai, jie priklausė 60-69, 70-79 ir 80-89 metų amžiaus grupėms.
Iš 7860 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 739. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 14,9 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 942 tūkst. žmonių. Pilnai vakcinuota apie 977,6 tūkst. gyventojų, dar 882,8 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,5 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, kur paskiepyta 4,6 proc. vaikų, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – 37,6 procento.
Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 72,8 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6 mln. 557 tūkst. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4 mln. 410 tūkst. iš jų.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga 77,4 tūkst. žmonių.
Šimonytė: sprendimą stabdyti galimybių pasą Vyriausybė priims kitą savaitę
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad jau kitą savaitę Vyriausybė apsispręs stabdyti galimybių pasą. Apie tokį sprendimą premjerė prakalbo po to, kai šią savaitę prezidentas sukritikavo galimybių paso naudingumą. I. Šimonytės teigimu, Vyriausybė jau kelias savaites turi planą panaikinti galimybių pasą.
„Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių. Tiesiog šias savaites buvo derinami operacijų vadovo sprendimai, buvo diskutuojama su verslu taip pat, kur dabar taikomas galimybių pasas, kokie reikalavimai galėtų galimybių pasą pakeisti.
Ir aš manau, kad sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas kitą trečiadienį“, – žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.
Taip premjerė kalbėjo paprašyta pakomentuoti prezidento Gitano Nausėdos šią savaitę išsakytą kritiką Vyriausybei dėl COVID-19 valdymo priemonių ir galimybių paso. G. Nausėdos teigimu, galimybių pasas Lietuvoje plintant omikron atmainai turi mažai naudos.
„Mes turime permąstyti galimybių paso taikymą, nes ilgą laiką galimybių pasas tartum buvo netiesioginė skiepijimosi skatinimo priemonė. Aš manau, kad šiandien vis didesnę reikšmę turi įgyti testavimas. Štai kodėl aš vetavau įstatymą dėl mokamo testavimo“, – LRT ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė jis.
„Šiandien, kaip jūs puikiai matote, serga tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję žmonės, todėl tas dirbtinis srautų atskyrimas į piliečius, kurie gali prieiti prie tam tikrų paslaugų, ir kiti, kurie negali, yra, pirmiausia, supriešinantis visuomenę, o antra, duodantis mažai naudos pandemijos valdymo prasme“, – toliau kalbėjo prezidentas.
Kartu prezidentas Vyriausybę skatino kuo greičiau keisti COVID-19 valdymo politiką. Tačiau į šią kritiką I. Šimonytė sureagavo pasakydama, kad politika pakeista jau seniai.
„Prezidento pasisakymų aš nevertinsiu. Bet pasakysiu, ką Vyriausybė daro. Tai pandemijos valdymo strategija yra jau kuris laikas pakeista. Ir ji pakeista pirmiausiai kalbant apie kontaktus, jų vertinimą, izoliacijos pareigą ir panašiai. Tas jau keletą savaičių veikia.
Taip pat buvo pakeista nedarbingumo išrašymo tvarka. Buvo apsispręsta dėl kritinių funkcijų, kuriomis, jeigu labai daug žmonių kažkuriuose kolektyvuose pradeda trūkti, kaip tada yra organizuojamas darbas. Tai pandemijos valdymo principai pakeisti iš esmės“, – kalbėjo I. Šimonytė.
