Mokslininkai jau anksčiau yra sakę, kad oras namuose, biuruose ir viešosiose erdvėse, kur žmonės praleidžia maždaug 90 procentų savo laiko, gali būti labiau užterštas nei judriausiose miesto gatvėse. Kampanijos dalyviai manė, kad yra nepakankamai daroma šiai problemai spręsti. Tačiau tai keičiasi dėl koronaviruso.
„Patalpų oro kokybės klausimui pandemijos kontekste iš tiesų buvo skiriamas didesnis dėmesys ir ES lygiu“, – sakė vienas Komisijos pareigūnas, rašo politico.eu.
Kadangi COVID-19 yra oru plintanti liga, kuri lengviau plinta prastai vėdinamose patalpose, žmonės vis labiau pradeda suvokti patalpų oro kokybės svarbą, sakė Corinne Mandin, NVO Tarptautinės patalpų oro kokybės ir klimato draugijos prezidentė.
„Tikrai keičiasi ne tik piliečių, bet ir politikos formuotojų bei pramonės šakų ir ekonomikos veikėjų suvokimas“, – sakė ji.
Oro kokybės stebėjimas tapo pagrindine priemone užkertant kelią viruso plitimui, todėl daugelis sveikatos priežiūros institucijų dabar rekomenduoja naudoti didelio efektyvumo kietųjų dalelių oro (HEPA) filtrus, kurie gali pašalinti beveik visas ore esančias daleles, įskaitant dulkes, žiedadulkes, pelėsius, bakterijas ir netgi virusus.
Kampanijos dalyviai tikisi, kad dėmesys žmonių apsaugai nuo COVID-19 iškels platesnį patalpų oro kokybės klausimą į Briuselio politikos darbotvarkę.
„ES teisės aktai, reglamentuojantys patalpų oro kokybę, yra fragmentiški ir mums trūksta visapusiško, integruoto požiūrio“, – sakė Javi López, Ispanijos socialistų ir demokratų frakcijos narys, raginantis daugiau dėmesio skirti patalpų oro taršai persvarstant ES oro kokybės taisykles.
Kad tai būtų veiksminga, Briuselis turi „efektyviai integruoti šį klausimą į kitas ES politikos sritis“, įskaitant savo žaliąją darbotvarkę, pridūrė jis.
Slepiasi aiškiai matomoje vietoje
Šiuolaikinis gyvenimas – net ir prieš pandemiją – reikalauja daug laiko praleisti patalpose. Tačiau mokslininkai teigia, kad patalpų oras gali būti net penkis kartus užterštesnis nei lauke.
Dauguma patalpų taršos kyla dėl toksiškų medžiagų, kurias išskiria statybinės medžiagos (pavyzdžiui, asbestas) ir plataus vartojimo prekės, arba dėl žmogaus veiklos, tokios kaip maisto gaminimas, valymas, rūkymas, žvakių deginimas arba spausdintuvų ir kopijavimo aparatų naudojimas. Užterštas lauko oras taip pat linkęs prasiskverbti į vidų.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, radonas, natūraliai susidarančios radioaktyviosios dujos, susijusios su plaučių vėžiu, yra viena iš pagrindinių patalpų orą nuodijančių kaltininkų, kartu su „tabako dūmais, dujomis ar dalelėmis, atsirandančiomis deginant kurą, chemines medžiagas ir alergenus“.
Maisto gaminimas dujomis iš tikrųjų yra „degimo šaltinis namuose“, – sakė Jorko universiteto patalpų oro chemiją studijuojanti profesorė Nicola Carslaw. Tuo metu išsiskiria kietosios dalelės ir azoto oksidai – iš automobilių vamzdžių išmetami teršalai, kurie siejami su kvėpavimo takų ligomis.
JK šildymo, vėsinimo ir vėdinimo įmonės „Zehnder“ atliktas tyrimas rodo, kad kepant omletą kietųjų dalelių kiekis ore padidėja tris kartus daugiau nei įprastoje Londono gatvėje.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, namų ūkių tarša, dėl kurios pasaulyje kasmet miršta apie 3,8 mln. žmonių, neproporcingai paveikia mažesnes pajamas gaunančias grupes. Tyrimai nurodo, kad prastos kokybės būstas, rūkymas patalpose, vietos šalia intensyvaus eismo kelių ir didesnis gyventojų tankumas yra pagrindiniai prasto oro skurdesniuose namų ūkiuose kaltininkai.
ES ši tarša mirtiniausia Rytų Europos šalyse, kur daugelis žmonių vis dar naudoja kietąjį kurą gamindami maistą ir šildydami namus.
„Manau, kad svarbu susieti diskusijas apie patalpų oro taršą su nelygybe“, – sakė J. López. Jis pažymėjo, kad mažesnes pajamas gaunančios grupės turi didesnę riziką, nes jos linkusios pasikliauti „žemos kokybės kietuoju kuru“ ir neturi galimybės naudotis brangesnėmis švariomis technologijomis.
Priimti įstatymus dėl švaresnio oro
Kampanijos dalyviai sako, kad Briuselis pradeda kreipti daugiau dėmesio šiai problemai. Praėjusiais metais Komisija paskelbė kvietimą teikti mokslinių tyrimų projektus, skirtus patalpų oro kokybei gerinti, pripažindama, kad dėl pandemijos ši problema „tapo dar svarbesnė“.
ES vykdomoji valdžia taip pat turi įvertinti politikos galimybes pagerinti patalpų oro kokybę „ir pasiūlyti atitinkamas teisines priemones“ 2023 m., kaip dalį savo Nulinės taršos veiksmų plano, kuriuo siekiama iki dešimtmečio pabaigos 55 proc. sumažinti ankstyvas mirtis dėl oro taršos, palyginus su 2005 m.
Aplinkos tarybos posėdyje gruodį kalbėjęs aplinkos komisaras Virginijus Sinkevičius sakė, kad norint pasiekti bendrus taršos mažinimo tikslus, labai svarbu sumažinti su namų šildymo sistemomis susijusią taršą.
Kampanijos dalyviai taip pat nori, kad Briuselis spręstų šį klausimą, kaip dalį ES oro kokybės taisyklių peržiūros, kurią atlikti tikimasi rudenį. Nevyriausybinė organizacija „Heal“ teigė, kad ES reikia „integruotos sistemos <...> švariam orui patalpose ir lauke“.
NVO taip pat paragino geriau stebėti oro kokybę viešuosiuose pastatuose ir sukurti suderintą ženklinimo sistemą, nurodant, ar statybinės medžiagos ir baldai išskiria lakiųjų organinių junginių. Numatyta, kad šis klausimas taps vis aktualesnis, nes blokas ruošiasi įgyvendinti naujus planus, kad pastatų fondas būtų ekologiškesnis, įskaitant pastatų energinio naudingumo taisyklių, kuriose minima patalpų oro kokybė, atnaujinimą ir masinę renovacijos bangų strategiją, kuria siekiama užtikrinti „aukštus sveikatos ir aplinkosaugos standartus“.
N. Carslaw įspėjo, kad netaikant griežtų reikalavimų valyti patalpų orą, energijos vartojimo efektyvumo įstatymai gali padaryti buvimą viduje pavojingesniu. Dėl geresnės izoliacijos ir dvigubo stiklo langų pastatai taps sandaresni, o tai reiškia, kad žmonės tuose pastatuose „užsandarins“ ir patalpų teršalus.
Tai taip pat reiškia, kad žmonės užsirakins save ir su koronavirusu.
„Žmonės labai gerai žino, kad įkvepia tai, ką iškvepia kiti žmonės, – sakė N. Carslaw. – Ir tai tikrai naudinga galvojant apie pastato vėdinimą ir pastato projektavimą.“
