Omikron atmaina skatina precedento neturinčią koronaviruso infekcijų bangą Europoje. Kadangi atmaina yra lengvai perduodama, daugumai žmonių bus sunku išvengti užsikrėtimo. Net jei omikron yra mažiau mirtina nei ankstesnės Sars-CoV-2 viruso versijos, ligoninės ir kitos svarbios tarnybos ateinančiomis savaitėmis vis tiek patirs didžiulę įtampą, nes darbuotojai yra užkrėsti arba turi izoliuotis.
Bet kas atsitiks po to? Kai kurie mokslininkai teigia, kad dabartinė banga yra „išėjimo banga“ iš dvejus metus trukusios pandemijos ir perėjimas į naują, mažiau pavojingą endeminę fazę, kai visuomenė turės išmokti gyventi su virusu. Kiti kritikuoja šį viltingą mastymą ir įspėja, jog užsikrėtus daugiau žmonių nei bet kada anksčiau, didėja rizika, kad atsiras nauja ir dar pavojingesnė atmaina.
Kokio dydžio bus omikron banga?
Politiniai lyderiai omikron atmainos bangą lygina su potvynio banga. Tačiau sveikatos ekspertai sutinka, kad, skirtingai nei pernai šiuo metu, intensyviosios terapijos skyriams negresia būti perpildytiems. Nors omikron gali „apeiti“ įgytą imunitetą, tyrimai rodo, kad vakcinos ir ankstesnės infekcijos vis dar apsaugo nuo blogiausių pasekmių.
Nors Jungtinėje Karalystėje, kuri buvo pirmoji šalis Europoje, susidūrusi su omikron, naujų užsikrėtimų skaičius peržengė 200 000 slenkstį ir hospitalizacijų daugėja, tačiau prie dirbtinio kvėpavimo aparatų prijungtų pacientų skaičius išlieka nepakitęs, nepaisant infekcijų antplūdžio. Tai teigiamas signalas likusiai Europai.
Ar bus labai blogai?
Omikron atmaina gali apeiti imunitetą, įgytą po standartinio skiepijimo kurso arba ankstesnio užsikrėtimo COVID-19. Tačiau svarbu tai, kad sustiprinančiosios dozės yra veiksmingos, o pats omikron yra mažiau pavojingas nei ankstesni variantai. Tyrimai rodo, kad atmaina koncentruojasi viršutiniuose kvėpavimo takuose, nepaliesdama plaučių, anksčiau susijusių su mirtinomis COVID-19 komplikacijomis.
Nepaisant mažesnio atmainos virulentiškumo ir plačiai įgyto imuniteto nuo vakcinų, sveikatos sistemos vis tiek yra užkraunamos. Italijoje pacientai užpildo įprastas ligoninės lovas, net jei jie nepatenka į intensyviosios terapijos skyrių, sakė Romos Cattolica Sacro Cuore universiteto visuomenės sveikatos docentė Fidelia Cascini. Tai reiškia, kad reikia pasinaudoti ištekliais, kuriuos būtų galima panaudoti kitiems pacientams ligoninėse, kurios jau kovoja su darbuotojų trūkumu.
Žvelgiant plačiau, masinis darbuotojų trūkumas dėl izoliacijos po gauto teigiamo testo rezultato gali kelti grėsmę pagrindinėms paslaugoms ir ypatingos svarbos infrastruktūrai, ir pakenkti trapiam žemyno ekonomikos atsigavimui po pastarojo meto karantino.
Sarah Scobie, tyrimų centro „Nuffield Trust“ direktoriaus pavaduotoja, sakė, keletas ligoninių paskelbė apie „kritinius incidentus“ dėl darbuotojų trūkumo. Visą omikron poveikį dar reikia pamatyti, perspėjo S. Scobie, nes atmaina tik dabar pradeda plisti tarp pagyvenusių žmonių, kurie yra labiau linkę sunkiai susirgti.
Kada tai baigsis?
Kopenhagos universiteto pasaulinės aplinkos sveikatos profesorius Flemmingas Konradsenas tikisi, kad vasario pabaigoje Europa bus visai kitoje padėtyje. Danijoje, kuri yra pirmoji šalis žemyne, užfiksavusi didžiulę omikron atmainos atvejų bangą, spartus viruso plitimas reiškia, kad jis greitai pasklis tarp gyventojų.
„Po omikron bangos, beveik 90 procentų Danijos gyventojų bus persirgę arba pasiskiepiję. Ir dėl to, žinoma, liga bus visiškai kitokia“, – sakė F. Konradsenas. Jo teigimu, žmonės vis tiek sirgs, tačiau rimtų ligų rizika susitelks tokiose vietose kaip slaugos namai ir ligoninės.
Šis scenarijus tikėtinas ir visoje likusioje Europoje, nes pasiskiepijus trečiąja doze ir persirgus koronavirusu įgyjamas stiprus imunitetas, todėl pagerėja ir gyventojų apsauga. Rytų Europa, kurioje skiepijimo tempai lėti, gali būti pažeidžiama. „Daugelis sveikatos sistemų visoje Europoje nuo sausio mėnesio iki vasario vidurio patirs didelį spaudimą“, – teigė F. Konradsenas.
Ar reikėtų taikyti Pietų Afrikos metodus?
Pietų Afrika buvo viena iš pirmųjų šalių, lapkričio pabaigoje aptikusių omikron atmainą. Visuomenės sveikatos ekspertai išanalizavo omikron bangą, kad suprastų, kaip variantas gali išplisti visame pasaulyje.
Dėl savo jauno demografinio profilio Afrikos tauta nėra tobula paralelė bet kuriai tautai Europoje. Vis dėlto atvejų skaičius jau pasiekė aukščiausią tašką be reikšmingo mirčių skaičiaus padidėjimo. Ir, priešingai nei ankstesnės bangos, Pietų Afrika susilaikė nuo tolesnių apribojimų, net kai omikron išplito. Iki šiol toks požiūris pasiteisino.
„Iš esmės patvirtinome, kad griežtesnius apribojimus reikia įvesti tik tuo atveju, kai sveikatos priežiūros įstaigoms kyla tiesioginė grėsmė, o ne dėl didėjančio atvejų skaičiaus, – sakė Vitvotersrando universiteto vakcinologijos profesorius Shabiras Madhi. – Tai veikė labai gerai, o Pietų Afrikoje padaryta minimali žala, palyginti su tuo, kas nutiko praeityje.“
Žvelgiant į ateitį, dėmesys turi būti skiriamas sunkių ligų ir mirties prevencijai, sakė S. Madhi. „Nuolat kalbėdami apie užsikrėtusių žmonių skaičių, nepasakome pagrindinės žinutės – kad virusas neišnyks“, – teigė jis.
Ar galime išmokti gyventi su virusu?
Mokslininkai pradeda kalbėti apie galimą pandemijos pabaigą, kai virusas tampa „endeminiu“ – laisvai cirkuliuoja, bet nekelia didelės grėsmės visuomenei.
Taip mano epidemiologė Maria Van Kerkhove, Pasaulio sveikatos organizacijos techninė COVID-19 vadovė. Gruodžio mėnesį ji prognozavo, kad praeis dar daug laiko, kol prieisime pandemijos pabaigą. „Endeminis nereiškia, kad nepavojingas“, – pridūrė M. Van Kerkhove.
Tačiau nėra vieningos nuomonės, kaip vystysis pandemija ar net kaip atrodys gyvenimas su endeminiu virusu.
Pavyzdžiui, kaukės greičiausiai taps įprasta apsisaugojimo priemone Europoje, kaip jau yra Azijoje viso gripo sezono metu, sakė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos visuomenės sveikatos profesorius Martinas McKee‘as.
Jis yra daugelio skirtingų visuomenės sveikatos ekspertų laiško signataras. Specialistai pasisako už „vakcinos plius“ strategiją, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas tiek vakcinacijai, tiek visuomenės sveikatos priemonėms, įskaitant griežtesnius apribojimus, jei reikia. M. McKee‘as teigė, kad dėmesys ir toliau turėtų būti skiriamas viruso, kuris vis tiek gali kelti pavojų labiausiai pažeidžiamiems, slopinimui.
Ar gali atsirasti mirtingesnis variantas?
Tačiau M. McKee‘as perspėjo, kad nėra mokslinio sutarimo, ar koronavirusas išliks mažiau mirtinas: jis gali toliau vystytis ir vėl tapti pavojingesnis. Grupė Švedijos mokslininkų dalijasi tokia baime: „Leisti dideliam infekcijos kiekiui cirkuliuoti yra tarsi Pandoros skrynios atidarymas. Turėtume tikėtis daugiau nemalonių staigmenų. Vargu ar matome paskutinį variantą“, – rašė jie savo nuomonės straipsnyje „Politico“.
Davidas Heymannas, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos infekcinių ligų epidemiologijos profesorius, sutiko, kad visada yra pavojingesnės mutacijos tikimybė. Tačiau, pridūrė jis, aukštas gyventojų imuniteto lygis, pasiektas JK, turėtų signalizuoti, kad reikia imtis kitokių metodų. Užuot įvedus visuotinį karantiną, patys gyventojai turėtų įvertinti rizikas savarankiškai. Pavyzdžiui, pasidaryti koronaviruso testą prieš einant vakarieniauti arba vengti lengvai pažeidžiamų žmonių, jei gali kilti infekcijos pavojus.
„Reikia leisti, kad ši liga taptų panaši į kitas ligas, kurių rizikas mes įvertiname patys, – sakė jis. – Darykime tai, ką turime padaryti, kad tai greitai neišplistų ir apsaugotume vieni kitus“.
