„Matyt, būsime viena iš pasyviausiai balsuojančių valstybių per savivaldos rinkimus Europoje. Pastarąjį kartą 50 proc. aktyvumą perkopėme tik 2002 metais“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Alvidas Lukošaitis.
Pasak politikos eksperto, pagal rinkėjų aktyvumą Lietuva panaši į tokias šalis kaip Lenkija, Latvija, Bulgarija ar Vengrija. Jo teigimu, mažas aktyvumas susijęs su nepasitikėjimu valdžia.
Prognozuojama, kad savivaldos rinkimuose, kuriuose merai pirmą kartą rinkti tiesiogiai, dalyvavo apie 46-47 proc. rinkėjų.
A.Lukošaičio teigimu, rinkėjai prie balsadėžių nėjo aktyviai, nes rinkimų kampanija buvusi neįdomi ir prasidėjo vėlai.
„Esame kažkiek apsileidę visais lygiais kalbant apie rinkimų kampanijas. Iš tikrųjų nieko įdomaus nebuvo, net skandalų rimtesnių oponentai nesugeba sukonstruoti, - irgi negerai. Ryškumo, skandalingumo reikia kampanijoms, norint išjudinti rinkėjus. Manau, kad ir distancijos reikia ilgesnės rinkėjams išjudinti, esame labai negerai įklimpę iki ausų į kažkokį negerą dalyką. Ir vien tokio sumanymo - kad sugalvojome pagaliau tiesioginius merų rinkimus įteisinti, vien dėl to galvoti, kad rinkėjai išbėgs iš namų balsuoti, to nepakanka. Manau, esame gerokai stipriau įšalę“, - svartė A.Lukošaitis.
Kita vertus, jo teigimu, labai svarbus rodiklis per rinkimus yra kandidatų gausa.
„Manau, kad tikrai pasirinkimo atžvilgiu šį kartą buvo galima ilgiau pasidairyti po rinkimų biuletenius, reklaminius lankstinukus, po sąrašus - ne tik partinius. Dėl pasirinkimo tikrai žmonės neturėtų dejuoti, kaip būdavo įprasta: „Ai, vis tiek nėra iš ko rinktis, komunistai-nekomunistai ir viskas“. Dabar prašau - nori komunistų - yra, nori nekomunistų - yra, nori partinių - yra, nori nepartinių - irgi yra. Pagal visų skonį“, - teigė docentas.
Kitas TSPMI docentas Tomas Janeliūnas BNS sakė, kad per šiuos rinkimus rinkėjams buvo lengviau apsispręsti, nes kandidatuoja nemažai asmenybių, be to, agitacija buvo aktyvesnė.
Anot jo, truputį didesnis rinkėjų aktyvumas yra nepalankus tautinių mažumų partijoms.
„Tuose rajonuose, kur tautinės mažumos turi tam tikrą dalį rinkėjų, kurie visada balsuoja nepriklausomai kokie rinkimai tik už savo partiją, jiems išaugęs rinkėjų aktyvumas yra nepalankus, nes į rinkimus ateina rečiau balsuojantys žmonės. Pavyzdžiui, išaugęs rinkėjų aktyvumas nėra palankus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai Vilniuje, nes jie turi vienodą dalyvaujančiųjų rinkimuose skaičių, kas yra 15-17 proc. rinkėjų“, - teigė jis.
TSPMI docento Kęstučio Girniaus manymu, ateityje savivaldos rinkimų aktyvumą galėtų paveikti sustiprintos tiesiogiai išrinktų merų galios.
„Galų gale tai, kad tiesiogiai renki merą, ateityje taip pat užtikrins didesnį rinkėjų aktyvumą (...). Aš manau, kad piliečiai ta teise aktyviau naudosis ir toliau, ir nepražiopsos progos balsuoti“, - BNS sakė jis.
Sekmadienį Lietuvoje pirmą kartą vyko tiesioginiai merų rinkimai, taip pat rinktos savivaldybių tarybos ir Seimo narys vienmandatėje Žirmūnų apygardoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
