Pastarosiomis dienomis Norvegijos teisėsauga paskelbė apie du esą pagrobtus lietuvių vaikus. Pradėtos dviejų iš Norvegijoje gyvenančių lietuvių šeimų atimtų vaikų tarptautinės paieškos. Septynmetis berniukas jau rastas Švedijoje, vis dar ieškoma norvegų globėjų šeimoje gyvenusios devynerių metų mergaitės. Norvegijos pareigūnai įtaria, kad tai padarė jų tėvai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė „Žinių radijo“ laidoje „Espresso“ sakė, kad tai kraštutinė priemonė, kurios imasi tėvai.
„Kai dėl ieškomos mergaitės, gavome Lietuvos teisėsaugos raštą ir kreipėmės į savivaldybių vaiko teisų apsaugos skyrius pagal žinomas paskutiniąsias mamos gyvenamąsias vietas. Prašėme apsilankyti tose vietose ir, jeigu vaikas yra ten, įvertinti jo būseną, įvertinti, ar jam saugu, ar vaikui ir mamai reikalinga pagalba. Neturime duomenų apie netinkamą mamos pareigų vykdymą, galbūt smurtavimą, nežinome priežasčių, kodėl vaikas buvo paimtas iš norvegų šeimos. Jeigu bus gautas Norvegijos institucijų prašymas grąžinti vaiką, tam yra numatytos teisinės procedūros. Norvegai turės kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu grąžinti neteisėtai išvežtą vaiką. Teismas ir vertins aplinkybes, ar vaiko išvežimas buvo teisėtas. Nesutikti grąžinti galima tuo atveju, jeigu tam prieštarauja pats vaikas ir, grąžinus vaiką tai valstybei, iš kurios jis buvo išvežtas galimai neteisėtai, gali kilti grėsmė jo gerovei ir gerbūviui“, – kalbėjo O. Tarvydienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad tokių atvejų pagrindinė problema – skirtinga Lietuvos ir Norvegijos teisinė sistema:
„Šioje šalyje jau daug metų draudžiama vaikus auklėti smurtu. Diržas šiuo atveju yra smurto priemonė. Vaikai Norvegijoje yra prioritetas. Ir bet koks netinkamas elgesys su vaikais vertinamas labai griežtai. Ir viena tokių griežtų priemonių – vaiko paėmimas iš tokios šeimos ir apgyvendinimas globėjo šeimoje. Tuo metu dažnas ten gyvenančių lietuvių argumentas – esame Lietuvos piliečiai ir mums turi būti taikoma Lietuvoje galiojanti tvarka“.
O. Tarvydienė drauge pabrėžė, kad daugiausia problemų kyla su tomis valstybėmis, tarp jų ir Norvegija, kurios nėra ratifikavusios 1996 metų Hagos konvencijos. Šis dokumentas įpareigoja dalintis informacija apie vaikų globos pasikeitimus.
