Specialiai „Lietuvos žinioms“ į klausimus atsakė Švedijos premjeras, didžiausios šioje šalyje Konservatorių partijos vadovas Frederikas Reinfeldtas.
- Lietuvai svarbus energetinis saugumas ir kuo didesnė nepriklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių. Ar, turint galvoje Rusijos karinius veiksmus prieš Gruziją, Švedijai nederėtų permąstyti Ignalinos uždarymo klausimo?
- Vis dar manome, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas buvo viena iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sąlygų. Tai Lietuva žino. Šis susitarimas turi būti įvykdytas. Nors investavome į elektrinės saugumą, vis tiek manome, kad Černobylio elektrinės sesuo turi būti uždaryta. Žinome, kad jau ruošiamasi statyti šiuolaikinę atominę jėgainę. Taigi susitarimas galioja. Taip pat žinome, kad vyksta pokalbiai su Švedija dėl energijos tiekimo iš mūsų šalies. Suprantame, kad Lietuva nerimauja dėl energetinės priklausomybės ar dėl jos laukiančių sunkumų pereinamuoju laikotarpiu. Pakartosiu: Lietuva turi laikytis susitarimo.
- Kokia padėtis dėl elektros kabelio tiesimo iš Švedijos į Lietuvą?
- Mes sakėme, kad šis projektas - grynai komercinis. Švedijos energetikai atlieka tyrimus, skaičiavimus, kuriais remdamiesi priims sprendimą. Beje, ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos valstybės nori dalyvauti šiame projekte.
- Bet Lietuva parengė visą projektą, investavo pinigus į tyrimus. Ar Švedija neturėtų pasirinkti Lietuvos?
- Taip, tai tiesa ir mes tai žinome. Tačiau noriu pabrėžti, kad reikia remtis savo komerciniais kriterijais. Labai gerai, kai projekte gali dalyvauti kelios suinteresuotos šalys. Mums naudinga pereiti iš nacionalinės, Šiaurės šalių energetinės erdvės į platesnę.
- Grįžkime prie Rusijos ir Gruzijos konflikto pasekmių ir konteksto. Ar Švedija nepakeis savo požiūrio į „Šiaurės srauto“ dujotiekio tiesimą per Baltijos jūrą?
- Man tai klausimas apie įstatymo patikrinimą. Remiamės tarptautinėmis konvencijomis, tad svarbu, kaip šis projektas atsilieps Švedijos įstatymams. Pirmiausia reikia atsižvelgti į poveikį gamtai. Ji neturėtų nukentėti. Man tai ne politinis klausimas. Kol kas iš Rusijos negavome visiškai aiškios ir priimtinos informacijos apie šį projektą.
- Ar Švedija dalyvaus NATO kovos daliniuose?
- Tai klausimas, kurį diskutavome, bet norėjome palaukti. Norime sužinoti Suomijos poziciją. Reikia konstatuoti, kad vėliava, kurią dažniausiai matome užsienio karinėse operacijose, yra Švedijos vėliava po NATO vėliava. Todėl mums svarbu apsispręsti, kam priklausome ir kokio tipo operacijose dalyvausime, kad prisidėtume prie taikos ir stabilumo palaikymo pasaulyje. Tačiau dar neturime vieningos nuomonės dėl mūsų dalyvavimo karinėse operacijose. Kol kas negaliu atsakyti į šį klausimą.
- Ar Švedija sieks tapti Aljanso nare?
- Mūsų apsisprendimui dėl narystės NATO reikia kuo platesnės politinės vienybės Riksdage, su socialdemokratais. Šia tema reikia diskutuoti su Suomija. Tai užims laiko. Ir kol kas neaktualu. Tačiau tai netrukdo mums labai artimai bendradarbiauti su NATO. Ši organizacija, reikia pabrėžti, labai pakitusi. Ji yra labai svarbus stabilumo ir taikos palaikymo veiksnys. Taigi dar nesame pasirengę priimti sprendimo dalyvauti NATO koviniuose daliniuose. Nenorėčiau šia tema spekuliuoti. Švedija dirba Europos Sąjungoje, kartu su NATO, todėl keisti mūsų saugumo politikos kol kas nėra reikalo. Mums svarbu pasakyti Švedijos žmonėms, kad jau nebesame vieniši.
Arkadijus Vinokuras
