bet lietuva

Norėtųsi pasakyti - vektoriai, tačiau tai būtų tiksliųjų mokslų sąvoka, reiškianti tiesią liniją, prisiliečiančią prie apskritimo kraštinės. Bet Lietuva nebėra tobulas apskritimas, savarankiškas kosmosas. Tobulas visuomet stiprus, visuomet traukia dėmesį. Ir mes būtume stipresni turėti savus vektorius, siųstume juos į pasaulį kaip raketas. Tačiau Lietuva senokai nebėra kosmosas, ir ji - nebe tobulas apskritimas. Mes primename kiaurą kibirą, suvarpytą įvairaus dydžio kiaurymių.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tvirtina, kad Lietuvos valstybės tarnybos modelį reikia keisti. Jo teigimu, dabartinis "karjeros" modelis sunkiai suvokiamas daugumai žmonių, nelankstus ir vangiai prisitaikantis prie sunkmečio sąlygų.

Šiandien konservatorių Vyriausybė savo prasto darbo problemas vėl bando spręsti labiausiai visuomenės pažeidžiamų sluoksnių sąskaita. Trumparegiška A. Kubiliaus ir visų valdančiųjų politika po dar keleto mėnesių numaus šalies piliečiams ir kelnes. Todėl partija Tvarka ir teisingumas ketina prašyti šalies vadovės pareigas netrukus pradėsiančios eiti Dalios Grybauskaitės, kad ji nesuteiktų įgaliojimų toliau veikti tokiai Vyriausybei. Kitaip valstybės laukia dar didesnės problemos.

Toks dabar metas, kai visi be išimčių ekonomikos prognozuotojai skuba sukūrenti savo pavasarines prognozes, skelbdami naujas ir visai kitokias. Mes pagarsėjome tuo, kad Europos Komisijos (EK) paviešintuose pramatymuose esame vienintelė šalis, kuri 2010 metais smuktels į recesiją – ūkinės veiklos plėtra bus nebe plėtra, o susitraukimas, bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 1,1 procentu. Visų BVP jau augs, o mūsų – mažės.

Lietuva tikisi, kad Europos Sąjungai laikinai panaikinus draudimą autoritariniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir kitiems valdžios atstovams lankytis ES šalyse oficialusis Minskas pasinaudos galimybe pasukti šalį europietišku raidos keliu. „Taryba priėmė subalansuotą sprendimą, įvertinusi pasikeitusią geopolitinę situaciją ES Rytų kaimynystėje.

Šis sekmadienis, spalio 5-oji, Mokytojo diena. Visų mūsų mokytojų. Buvusių ir esamų.  Šia proga – pokalbis su paprasta ir kartu nepaprasta mokytoja. Ilgamete Kauno Radvilėnų vidurinės mokyklos mokytoja metodininke, lituaniste, prozininke, 7 knygų autore, Lietuvos  rašytojų sąjungos nare, dviejų dukrų mama Rita Vinciūniene. Rita, bandau Tave išprovokuoti. Kas yra mokytojas? Atsakymui siūlau tris variantus. 1.Geresnis už visuomenę, nes turi sukurti geresnę visuomenės pamainą.

Specialiai „Lietuvos žinioms“ į klausimus atsakė Švedijos premjeras, didžiausios šioje šalyje Konservatorių partijos vadovas Frederikas Reinfeldtas. - Lietuvai svarbus energetinis saugumas ir kuo didesnė nepriklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių. Ar, turint galvoje Rusijos karinius veiksmus prieš Gruziją, Švedijai nederėtų permąstyti Ignalinos uždarymo klausimo? - Vis dar manome, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas buvo viena iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sąlygų.

Profesorius Vytautas Landsbergis, neseniai pristatęs ne vieną dešimtmetį ruoštą monografiją „Visas Čiurlionis“, sako turįs bent vieną panašumą su didžiuoju kompozitoriumi ir dailininku - tai nedidelis ūgis, rašo „Respublika“. Nors profesorius kaip visada nestokoja šmaikštumo, jo parašyta monografija - neabejotinai rimtas indėlis į Lietuvos kultūrą. M.K.Čiurlionį „Respublikos“ skaitytojai“ išrinko ir projekto „Respublikos“ nacionalinės vertybės 2007“ laureatu.

Kai kurios E. Aleksandravičiaus rašinių mintys pažadino ir man minčių, kuriomis norėčiau pasidalyti su „Balsas.lt“ skaitytojais. Būdingas dabartinės viešosios raiškos požymis – Lietuvoje beveik nėra konstruktyvių diskusijų. Jokiais klausimais – politikos, ekonomikos, švietimo, kultūros. Čia įprasta priiminėti sprendimus. Pirmiausiai – kokiame nors „valstybininkų“ ratelyje, paskiau – organizuojama „piaro“ kampanija spaudoje, pagaliau – duodama patvirtinti Seimui.

Daugelis ES šalių dotuoja vadinamąsias „dangaus technologijas“: geoterminį šildymą, saulės kolektorius, vėjo jėgaines. Taip kovojama su klimato kaita pasaulyje. Dalis Lietuvos mokslininkų šalies valdininkus vadina “pragaro energetikais“, kurie ateities kartoms vietoj vėjo malūnėlio paliks atominę elektrinę, rašo "Šiaulių kraštas".Į žemę — 40 tūkstančių litųŠiaulietis Vitalijus Kuchalskis nutarė statomame name įrengti geoterminį šildymą.

Viešųjų pirkimų tarnyba tirs, ar Prezidento kanceliarija lig šiol pirkdama užsakomųjų lėktuvų paslaugas nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo, grįsdama pirkimą ypatingomis sąlygomis, praneša LTV „Panorama“.Prezidentūra sako neturėjusi pasirinkimo, tačiau inicijuos įstatymo pataisas.

Su Vytautu Landsbergiu Briuselyje kalbėjosi Konradas Niklewiczius. Konradas Niklewiczius: Prieš kelias dienas leidinyje „Gazeta“ pasirodė interviu su žinomu lietuvių publicistu Rimvydu Valatka. Tame pokalbyje nuskambėjo kaltinimas, kad jūsų konservatorių partija artėjančiuose savivaldybių rinkimuose nori pasiekti „istorinę pergalę“ prieš lenkus, atstovaujamus Lenkų Rinkimų Akcijos.

Lietuva tarsi iš naujo atrado Londone gyvenančius lietuvius, o šie vienas kito ieško bažnyčioje, mokykloje ir "Petro" bare. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Violeta Raulynaitienė drauge su vyr.specialiste Aurelija Junduliene aplankė Londono lietuvius. Tai buvo pirmasis toks departamento atstovių vizitas, nes anksčiau daugiau dėmesio buvo skiriama lietuvių etninėse žemėse gyvenančioms bendruomenėms.

Metų pabaigoje visada kyla klausimas, ką mes patyrėme per juos ir kuo jie buvo ypatingi mums ir mūsų šaliai. Tad kokie gi buvo 2004-ieji - keturioliktieji mūsų laisvės ir nepriklausomybės metai? Ką jie mums atnešė? Ką jie mums žada ateičiai? Istorinio lūžio metai Visų pirma 2004-ieji į Lietuvos istoriją pateks kaip politinio ir gal net civilizacinio lūžio metai. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.

Kokia Lietuva užmigo po vidurnakčio, tokia kėlėsi šį rytą. Kalambūras, sumontuotas iš Rimvydo Valatkos žodžių LRT studijoje ir komentaro “Lietuvos ryte”. Apie tai, kaip jautėsi bent dalis lietuvių, jis pasiūlė spėti iš Viktoro Uspaskicho veido. Taiklus šūvis. Tačiau šį pirmadienio rytą norisi prisiminti ne tik Darbo partijos vado, bet ir kitų rinkimų upę praplaukusių politikų veidus.

Šiandien daugelis svarsto, ar naujasis lietuviško Rasputino atitikmuo gruzinė Lena Lolišvili turi kokių galių, ar ne. Nuo Dievo ji, ar nuo šėtono? Kadangi nesu magijos magistras, tai šių dalykų neišmanau - jų nesvarstysiu ir nieko neneigsiu. Tačiau pakalbėkime apie tai, kas liečia mus visus - kaip mumis manipuliuojama. Ir be jokios magijos. Aukščiausi Lietuvos politikai gydosi ir patarimų prašo pas L. Lolišvili. Ką gi, tai kiekvieno asmeninis reikalas.