Kaip BNS nurodė Teisingumo ministerija, sprendimas neteikti prašymo dėl bylos perdavimo Didžiajai kolegijai priimtas įvertinus EŽTT kolegijos argumentaciją ir tai, kad ši sprendimą priėmė vienbalsiai.
EŽTT praėjusių metų pabaigoje iš Lietuvos Š. Narbutui priteisė 768,94 euro turtinės ir 26 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Ministerijos duomenimis, EŽTT atmetė Š. Narbuto reikalavimą atlyginti 34,5 tūkst. eurų negautų pajamų, kai jis pradėjus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimą atsistatydino iš POLA prezidento pareigų.
Dėl nepakankamo pagrįstumo teismas taip pat atmetė reikalavimą kompensuoti 13,7 tūkst. eurų dėl areštuoto turto nuvertėjimo ir 12,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, kadangi Š. Narbutas pripažino teisines paslaugas apmokėjęs iš suaukotų pinigų.
Praėjusių metų gruodį EŽTT nusprendė, kad buvusiam POLA vadovui Š. Narbutui taikytos turto arešto priemonės buvo neproporcingos, jis laikinai sulaikytas pažeidžiant teisės aktus.
Anot teismo, laikinas Š. Narbuto sulaikymas STT buvo atliktas nesilaikant įstatyme numatytos procedūros ir pažeidė jo teisę į laisvę ir saugumą. EŽTT teigimu, Š. Narbutui taikyta turto arešto priemonė taip pat nebuvo proporcinga, toks sprendimas nebuvo tinkamai suderintas su jo ir visuomenės poreikiais.
Vilniaus apygardos teismas pernai gegužę Š. Narbutą visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus, tuo metu Generalinė prokuratūra laikėsi pozicijos, kad išteisinimas visiškai nepagrįstas, todėl pateikė apeliacinį skundą.
Prokuroras Apeliacinio teismo prašė žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų, skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Lietuvos apeliacinis teismas šių metų pradžioje paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Š. Narbutas savo kaltę visą laiką neigė.
