Anot teismo, Specialiųjų tyrimų tarnybos laikinas Š. Narbuto sulaikymas buvo atliktas nesilaikant įstatyme numatytos procedūros ir pažeidė jo teisę į laisvę ir saugumą.
Teismas taip pat nustatė, kad nebuvo jokio pagrindo valdžios institucijoms atskleisti Š. Narbuto tapatybės, kadangi jo žinomumas nebuvo toks, kuris pateisintų jo tapatybės atskleidimą. Atskleista informacija ir didelis žiniasklaidos susidomėjimas šia byla, anot EŽTT, labai pakenkė jo reputacijai.
EŽTT teigimu, Š. Narbutui taikyta turto arešto priemonė nebuvo proporcinga, o toks sprendimas nebuvo tinkamai suderintas su jo ir visuomenės poreikiais.
Š. Narbutas į teismą kreipėsi ir dėl draudimo lankytis visose Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose, pačioje ministerijoje, Valstybinėje ligonių kasoje ir visose universitetinėse ligoninėse, nes jos pavaldžios ministerijai.
Teismas nurodė, kad toks apribojimas galėjo sukelti stresą ir nerimą, tačiau pažymėjo, kad toks apribojimas buvo panaikintas per tris savaites, o Š. Narbutas nesugebėjo įrodyti, kad tai turėjo įtakos jo sveikatai.
Turės atlyginti žalą
Teismo sprendimu Lietuva Š. Narbutui taip pat turi sumokėti 768,94 euro turtinei žalai atlyginti ir 26 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinis teismas toliau nagrinėja Š. Narbuto bylą pagal Generalinės prokuratūros skundą dėl jo išteisinimo byloje, kurioje jis buvo kaltinamas piktnaudžiavimu ir sukčiavimu Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus.
Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.
Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
Gegužę išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog Š. Narbuto veikla ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, bylai nekelia abejonių dėl tokios veiklos teisėtumo.
Teismas taip pat konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog Š. Narbutas bylai aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra, buvo paskirtas Vyriausybės atstovu ar nešališku ekspertu.
Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis prašo panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų bei skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, taip pat priteisti per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Pagal pirmos instancijos teismo nuosprendį, Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas 300 tūkst. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas, teismas išteisintajam iš valstybės priteisė per 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų.
