„Nidoje prie Tomo Mano muziejaus, Juodkartėje Raganų kalne. Palangoje botanikos parke ir Šventojoje, šalia poilsiui skirtų namelių. Visose vietovėse buvo aptikta erkių, daugiausia erkių buvo aptikta Nidoje, mažiausiai Šventojoje“, – pasakoja vyr. specialistė Elvina Juknienė.
Visoje Klaipėdos apskrityje per pirmus septynis šių metų mėnesius erkinis encefalitas jau pakirto 10 žmonių. Beveik septyniasdešimt žmonių nuo erkių pasigavo Laimo ligą.
Tačiau erkių gausu ne tik Lietuvos pajūryje. Štai Vilniaus centre esančiame Vingio parke užteko vos trijų minučių, kad erkutė užliptų ant kelnių. Nedidukė kraujasiurbė užsikeberiojo ne minant ilgą žolę, o einant prie pat asfaltuoto tako, kurio kasdien į parką eina šimtai vilniečių. Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro, tai neturėtų stebinti.
„Lietuvoje praktiškai nėra nė vienos teritorijos administracinės, kur nebūtų randamos erkės, tačiau ne visos erkės yra užkrėstos“, – sako epidemiologė Galina Zagrebnevienė
Nors ligas nešioja ne visos erkės, naujausia Europos Sąjungos statistika, apžvelgusi 2013–2017 m. rodo, kad mūsų šalyje sergamumas erkiniu encefalitu – didžiausias visame Eurobloke.
„Kitose šalyse sergamumas yra du tris kartus žemesnis nei Lietuvoje, netgi palyginus bendrą Europos vidurkį, jis yra stabilus, laikosi ir maždaug 0,5–0,6 atvejo 100 000 gyventojų, kai Lietuvoje 12–16 atvejų 100 000 gyventojų“, – sako G. Zagrebnevienė.
Vien per pirmą pusmetį liga užsikrėtė 99 žmonės. Iš jų dviem asmenims susidūrimas su encefalito užkratą nešiojančiomis erkėmis jau baigėsi mirtimi. O Laimo liga šiemet jau pakirto per pusę tūkstančio žmonių. Pasak specialistų, nerimą keliantys susirgimų skaičiai, liudijantys, kad erkių pievose ir miškuose vis daugiau, auga jau ne vienus metus:
„Tas procesas vyksta porą dešimtmečių, manome, kad visgi dėl klimato atšilimo, dėl klimato kaitos, toliau, dėl pagerėjusios diagnostikos ir žmonių informuotumo ir kreipimosi dėl ligos. Toliau matome neprižiūrimas teritorijas, matome kertamus miškus, netvarkomus miškus, kur tose neprižiūrimose teritorijose aukšta žolė, šabakštynai, erkės randa prieglobstį.“
Erkės jau parūpo ir Seimo nariams. Tarp valdančiųjų net skambėjo siūlymai nuodyti jas chemikalais purškiant miškus. Visgi idėja palaikymo tarp specialistų nesulaukė. Tuo tarpu konservatorių frakcijos narė Aistė Gedvilienė vyriausybei siūlo kovoti su erkiniu encefalitu gyventojams kompensuojant išlaidas už skiepus.
„Problema sveikatos apsaugos ministerijai žinoma. Tas klausimas buvo svarstytas specialioje ekspertų komisijoje, specialioje grupėje, kurią sudaro nepriklausomi ekspertai, kurie būtent ir teikia rekomendacijas ministerijai, ką reikėtų pirmiau pradėti, reikėtų kompensuoti, t. y. kokias vakcinas nuo kokių ligų pirmiau kompensuoti“, – pasakoja SAM atstovė Lina Bušinkaitė-Šriubienė.
Visgi erkinis encefalitas specialiai komisijai kol kas neatrodo vertas valstybės subsidijų. Neseniai nusprendus kompensuoti skiepus nuo meningokoko ir roto viruso, komisija aptarti būtinybės kompensuoti skiepus nuo erkinio encefalito žada tik kitais metais.
„Kaip visi žinome, mūsų valstybės biudžetas nėra toks, kad būtų galima kompensuoti viską, kas įmanoma“, – pridūrė L. Bušinkaitė-Šriubienė.
Skiepai nuo erkinio encefalito nėra pigūs. Kad atsirastų imunitetas, skiepytis reikia mažiausiai tris kartus. Viešose gydymo įstaigose vieno skiepo kaina siekia iki 20-ties eurų. Privačiose klinikose kainos mažiausiai trečdaliu didesnės. Be to, skiepytis nuo erkinio encefalito reikia kas 3–5 metus.
