„Ši liga yra vadinama babeziozė ar piroplazmozė“, – „Aftonbladet“ cituojama tyrimo autorė Anna Omazic.
Daugelis gali būti girdėję apie erkių platinamas ligas boreliozę (Laimo liga) ar encefalitą – tai dažniausi susirgimai, diagnozuojami įsisiurbus erkei.
Babezijos dažniausiai aptinkamos gyvulių ar laukinių gyvūnų kraujyje Švedijos pietuose. Tačiau neseniai penki gydytojai regioniniame laikraštyje paskelbė, kad ši liga gali būti perduota ir žmogui, netgi dažniau, negu manyta anksčiau.
Gydytojai tai nustatė atlikę tyrimą viename iš Švedijos regionų – pas daugelį susirgusiųjų Laimo liga organizmuose aptiko ir antikūnių nuo babeziozės.
Šios ligos požymiai – nuovargis, temperatūra arba raumenų skausmai, tačiau ypač sunkiais atvejais žmogų gali ištikti ir mirtis, nes būna pažeidžiama svarbių organų veiklą.
Ligą platina įprastos erkės, tačiau ji taip pat gali būti perduota ir kraujo perpylimo metu. JAV ši liga yra puikiai žinoma, todėl donorų kraujas yra nuolat tikrinamas.
„Bebeziozė – įprastas, tačiau labai rimtas švedų gyvulių susirgimas. Švedijoje jį dažnai vadina „vasaros liga“ (šved. sommarsjuka), – pasakojo Švedijos veterinarijos instituto mokslininkė Anna Omazic. – Liga prasideda nuo aukštos temperatūros, apatijos, kraujo šlapime, ir kartais dar ir juodos spalvos skystų išmatų. Jeigu gyvulio negydyti, jis, labai tikėtina, nugaiš“.
Ekspertė negalėjo tiksliai pasakyti, kaip stipriai yra paplitęs Švedijoje, nes šiuo metu surinktų duomenų, iš vienos erkių populiacijos prie Dalelveno upės, rezultatų dar reikės laukti iki rudens.
„Erkės migruoja, tačiau mes tiksliai nežinome, ar tai veikia ligos plitimo arealą, nors tai ir gana tikėtina“, – aiškino ekspertė.
Pasak A. Omazic, erkėms patinka „švediška vasara“ – kai nebūna karšta ir sulaukiama daug drėgmės.
Kas yra Babeziozė
Babeziozė yra liga, kurią sukelia parazitiniai Babesia pirmuonys, pažeidžiantys raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), rašoma Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro puslapyje.
Žinoma daugiau kaip 100 Babesia rūšių, iš kurių daugelis jų sukelia sunkius susirgimus gyvūnams – ir tik keletas rūšių pažeidžia žmones. Sukėlėjus žmogui perduoda kai kurios erkės, siurbdamos kraują, dažniausiai šiltuoju metų laiku. Babeziozė žmonėms gali pasireikšti nuo besimptomės ligos eigos iki gyvybei grėsmingos būklės. Kaip žmonės užsikrečia babezioze? Pagrindinis užsikrėtimo kelias, įgėlus infekuotai erkei. Kiti retai pasitaikantys užsikrėtimo babezioze keliai: kai sukėlėjai patenka kraujo perpylimo (transfuzijos) metu, jeigu donoras yra užsikrėtęs babezioze ir jo kraujas nebuvo patikrintas dėl šios ligos sukėlėjų; sukėlėjo perdavimas iš užsikrėtusios motinos vaisiui, nėštumo ar gimdymo metu.
Parazito vystymosi ciklas
Dauguma žmonių užsikrėtusių Babesia microti neturi jokių ligos simptomų. Susirgus žmonės jaučia simptomus panašius į peršalimo ligą: pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, sumažėja apetitas, atsiranda kosulys.
Rečiau gali būti gerklės, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, akių junginės paraudimas, jautrumas šviesai, blyškumas, depresija ar padidėjęs jautrumas. Kadangi babezijos naikina raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), babeziozė gali sukelti anemiją (mažakraujystę), kuri gali pasireikšti gelta (odos pageltimas) ir tamsiu šlapimu.
Liga paprastai trunka keletą savaičių ar mėnesių, kartais su savijautos pagerėjimais ir atkryčiais gali trukti daugiau nei metus, ypač asmenims, kurie turi silpną imuninę sistemą. Parazitai kraujyje gali būti net po to, kai pacientas jaučiasi gerai. Jie retai išlieka ilgiau nei dvejus metus (nuo pirmų ligos simptomų atsiradimo). Babeziozė gali būti sunki, gyvybei grėsminga liga, asmenims, kurie:
neturi blužnies; turi nusilpusį imunitetą, serga vėžiu, limfoma ar AIDS; turi kitų rimtų sveiktos problemų (kepenų ar inkstų susirgimai); gauna imunosupresinį gydymą; yra virš 50 metų amžiaus.
Sergant sunkia ligos forma, gali vystytis komplikacijos: mažas ir nestabilus kraujo spaudimas; sunki hemolizinė anemija (eritrocitų hemolizė); labai mažas kraujo plokštelių trombocitų kiekis (trombocitopenija); gyvybiškai svarbių organų veiklos sutrikimas – inkstų, plaučių, kepenų nepakankamumas; mirtis.
