Įsivėlusi į konfliktą su Rusijos koncernu „Gazprom“, Vyriausybė turi vis mažiau galimybių bent šiek tiek pristabdyti nuolat kylančias gamtinių dujų kainas.Praėjusią žiemą šalies gyventojus šokiravo didžiulės sąskaitos už šildymą. Tačiau ateinantį rudenį kainos gali dar labiau padidėti. Brangstančios gamtinės dujos grasina dar didesnėmis išlaidomis šildymui ir verslui, o dabartinė valdžia, užuot ėmusis racionalių apgalvotų sprendimų, tik erzina monopolininką.
Niūrios prognozės
Bendrovė „Lietuvos dujos“ skelbia, kad kovą verslo klientams gamtinių dujų pardavimo kaina padidėjo nuo 958 iki 974 Lt už 1 000 kub. metrų. Gali būti, kad kaina didės ir toliau. Tiekėjai aiškina, kad dujos brangsta dėl didėjančių pasaulinių naftos kainų.
Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo Dano Janulionio, jei gamtinės dujos pabrangs, kaip žadama, 30 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vidutiniškai gali šoktelėti 18 proc., o sostinėje – net iki 22 proc.
Iš karo jokios naudos
Vyriausybė tikina, kad imsis teisinių priemonių siekdama priversti koncerną „Gazprom“ netaikyti daug didesnių nei mūsų kaimynėms kainų. Tačiau Rusijos koncerno valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas atšovė, kad koncernas žada bylinėtis ir nesiruošia nieko keisti.
Energetikos ministerija tvirtina, kad koncernas „Gazprom“, nepagrįstai didindamas kainas, pažeidžia „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad teisme bus aiškinamasi dėl „Lietuvos dujų“, kurios dalį akcijų valdo koncernas „Gazprom“, vadovybės veiklos.
Tuo metu „Lietuvos dujos“ teigia, kad pernai per derybas su koncernu „Gazprom“ nesulaukė jokios Energetikos ministerijos pagalbos, ir kaip pavyzdį nurodo latvius. Esą jų valdžia aktyviai dalyvavo derantis su Rusijos koncernu ir gavo 15 proc. nuolaidą. Dabar Latvija už 1 000 kub. m moka 310 JAV dolerių. Dar mažiau dujos kainuoja Estijai – 309 JAV dolerius. O Lietuva už tą patį kiekį dujų pakloja net 367 JAV dolerius.
Kentės žmonės
Ekonomikos mokslų daktarė Aušra Maldeikienė pabrėžia, kad mūsų valdžios konfliktai su dujų tiekėju ir skelbiami šūkiai dėl energetinės nepriklausomybės mažai ką reiškia dideles sąskaitas gaunančiam žmogui. „Kai reikia mokėti didžiulius pinigus už šildymą, man mažiausiai rūpi, su kuo pykstasi A.Sekmokas, – kalbėjo ji. – Politikai labai daug šneka apie išteklių rinkos kainas, bet niekam nerūpi darbo jėgos kaina.“
A.Maldeikienė dujų kainą prilygina išgyvenimo kainai. „Brangstant dujoms neišvengiamai kyla ir kitos kainos. Tai nebūtų baisu, jei didėtų ir darbo užmokestis, – aiškino ji. – Jau dabar gyventojai nenormaliai didelę pajamų dalį turi skirti komunaliniams mokesčiams, o nustatyta minimali alga tokiomis sąlygomis – tik pasityčiojimas iš žmogaus.“
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šių metų pradžioje šildymo įmonėms klientai buvo skolingi 210 mln. Lt. Tai 40 mln. Lt daugiau nei praėjusių metų sausį. Gyventojai nesumokėjo 122 mln. Lt, likusi skola tenka savivaldybėms ir įmonėms.
Nelengva ir verslui
Higieninio popieriaus ir medienos plaušo plokščių gamybos įmonės „Grigiškės“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis džiaugiasi, kad bendrovė nusprendė pasistatyti kieto kuro biojėgainę. „Jei ne ji, medienos plaušo plokščių gamybos sąnaudos dabar būtų labai didelės, – teigė direktorius. – Mūsų įmonėje „Klaipėdos kartonas“ išlaidos gamtinėms dujoms sudaro 20 proc. gofruoto kartono gamybos išlaidų, todėl didėjančios šios žaliavos kainos kelia nerimą ir mums.“
Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys sako, kad dujų kainai perkopus 400 JAV dolerių gali tekti stabdyti trąšų įmonę „Achema“. Mat joje dujų kaina sudaro beveik 80 proc. produkcijos gamybos išlaidų.
Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius akcentavo, kad pramonės įmones labiausiai spaudžia šildymo išlaidos, kurios priklauso nuo dujų kainos. „Tai mažina įmonių konkurencingumą, – tvirtino J.Guzavičius. – Keista, kad valdžia nieko nenori girdėti apie ydingą Energetikos įstatymo nuostatą, kuri draudžia naudoti gamtines dujas ne gamybai. Nemažai bendrovių be gamybos galėtų tomis pačiomis dujomis šildyti ir patalpas.“
Daug populizmo
Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius populistinėmis vadina Energetikos ministerijos kalbas apie galimybes sumažinti dujų kainą teismo keliu.
„Per 20 metų niekaip nesugebėjome pastatyti dujų terminalo, o dabar, neturėdami kozirio apsirūpinti dujomis kitais būdais, veliamės į konfliktą su koncernu „Gazprom“, – stebėjosi jis. – Matau ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nekompetenciją. Pavyzdžiui, bendrovė „Lietuvos dujos“ sugebėjo gauti antpelnius nepakeitusi dujų transportavimo išlaidų, nors iš tikrųjų po atominės elektrinės uždarymo dujų srautai magistrale padidėjo ir dėl to sumažėjo jų transportavimo išlaidos. Komisija to kažkodėl nepastebėjo. Valdžioje apskritai nėra energetiką išmanančių žmonių arba tai sąmoningas monopolininkų interesų tenkinimas.“
Laimėti neįmanoma
Akademikas energetikas Jurgis Vilemas taip pat mano, kad konfliktuodami su koncernu „Gazprom“ nepasieksime jokių nuolaidų. „Lietuva pasirašiusi ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kurioje numatyta tarptautinė kainos apskaičiavimo formulė. Galima tikėtis tik malonių. Tuo ir naudojasi mūsų kaimynai: Estija sutiko neskubėti įgyvendinti ES direktyvos, reikalaujančios atskirti magistralinius vamzdynus nuo dujų tiekėjo, Latvija turi dujų saugyklas, kurias nuomoja koncernui „Gazprom“. O mes, dar neturėdami dujų terminalo, taigi ir jokių alternatyvų ar kitų poveikio svertų, iš anksto ėmėme erzinti Rusijos koncerną“, – kalbėjo akademikas.
J.Vilemas mano, kad būtina kuo greičiau įgyvendinti dujų terminalo projektą. „Gal ir be reikalo buvo atmestas pasiūlymas statyti šį objektą su Latvija, tada būtų galimybė gauti ES paramą ir apskritai tai būtų mažiau kainavę, be to, Latvijoje jau yra dujų saugykla, o čia ją teks statyti, tad visas projektas kainuos ne vieną milijardą litų“, – mano jis.
Į mūšį – plikomis rankomis
Julius Veselka, Seimo Ekonomikos komiteto narys
Jei ne Vyriausybės klaidos ir nevykusi energetikos politika, per metus galėtume sutaupyti 300 mln. Lt išlaidų dujoms. Energetikos ministerija pradėjo kariauti su koncernu „Gazprom“ neturėdama jokių galimybių laimėti. Maža to, kaip tik mes nevykdėme sutarties sąlygų nupirkti 5 mlrd. Lt kub. m dujų per metus. Manau, kad ši Vyriausybė jau nesugebės normaliai susitarti su dujų tiekėju, tik kiti atėję į valdžią galės ištaisyti šias klaidas.
Reikia ieškoti alternatyvų
Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas
Šilumos tiekėjai tikrai nesuinteresuoti didinti šilumos kainas, bet dujų kaina per pastaruosius 6 metus šilumos gamintojams padidėjo daugiau kaip trigubai. Esame šios kuro rūšies įkaitai, nes nieko nenuveikta ieškant kitų būdų apsirūpinti šiluma. Valstybė turi koordinuoti biokuro panaudojimo katilinėse diegimą, remti renovaciją. Turime galimybių deginti medienos atliekas, šiaudus, energetinius augalus. Skandinavijoje biokuru pagaminama 80 proc. visos sunaudojamos šilumos, o kaina yra stabili – 18 ct už kW.
Saulius TVIRBUTAS