Lenkų tautinė mažuma jau ne kartą viešai išsakė savo pozicijas dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų. Situaciją dar labiau aštrino vieši politikų pasisakymai bei ne kartą organizuoti mitingai. Panašu, kad niekas nesikeičia ir nė viena pusė neketina apleisti savo pozicijų.
Kovo 17 d. sostinėje lenkų tautinės mažumos atstovai vėl rengia mitingą prieš naująsias Švietimo įstatymo nuostatas, o protesto akcijoje žada dalyvauti ir Lenkijoje veikianti tautininkų organizacija „Marsz Niepodległości“. Šios organizacijos atstovai mitingo dieną planuoja atvykti į Lietuvą ir prisidėti prie mitinguojančiųjų. Žinia, kuria siekiama surinkti kuo daugiau idėją palaikančių žmonių, platinama per socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtą grupę, kur nuolat skelbiamos naujienos ir reklamuojama „ekskursija“ į Lietuvą.
Kelionės organizatoriai žada ne tik lankytis mitinge, bet ir siūlo pažintį su Vilniumi. „Bilieto“ kaina vienam asmeniui apie devyniasdešimt zlotų.
Balsas.lt primena, kad neseniai spaudoje buvo išplatinta „Wspolnota Polska“ asociacijos iniciatyva parengta ataskaita, kuri paruošta bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų draugija, savo turiniu nustebino politikus ir visuomenę.
Be daugybės aptariamų aspektų paminėta ir švietimo situacija lenkiškose mokyklose: „Finansinė lenkiškų mokyklų padėtis yra prasta. Lenkiškoms mokykloms skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“ yra vos 20 proc. didesnis už „mokinio krepšelį“, skiriamą lietuviškoms mokykloms, nors realios tautinių mažumų mokyklų išlaidos, tenkančios vienam mokiniui, yra 30–40 proc. didesnės nei lietuviškose mokyklose“, – teigiama ataskaitoje.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, paklaustas, kaip vertina, „Wspolnota Polska“ asociacijos parengtoje ataskaitoje išsakytus teiginius, kad finansinė situacija lenkiškose mokyklose yra labai prasta, sakė: „Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į tai, apie kokias mokyklas kalbame, nes miesto ir kaimo mokyklų mokinio krepšelio procentai skiriasi – skaičius svyruoja nuo 20 iki 240 proc. Tad, akivaizdu, kad skaičiais manipuliuoti galima įvairiai. Kalbat apie minėtus 20 proc., būtina pasakyti, kad 2002-aisiai šis finansavimas siekė tik 10 proc, o krizės metais šis skaičius nuo 15 proc. padidėjo iki 20-ies. Reiktų kelti klausimą, kodėl šis procentas didesnis ir kam jis yra naudojamas?
Suprantu, kad kalbama apie mokyklą, kuri yra vienintelė visoje savivaldybėje, bet juk Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose tiek lietuviškos, tiek lenkiškos yra labai panašioje situacijoje, tik lenkiškose mokyklose yra didesnis lietuvių kalbos valandų skaičius. Kam tuomet tie 20 proc. yra naudojami? Sutinku, kad lenkiškoms mokykloms brangesni vadovėliai, bet juk krepšelis taip pat didesnis“, – kalbėjo V. Bacys.
