Paskutiniais Lietuvos banko duomenis, vidutinė metinė infliacija yra 0,6 proc. Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo tabako gaminių, alaus, viešojo maitinimo restoranuose, kavinėse ir panašiose įstaigose paslaugų, pieno ir jo produktų, sūrių ir kiaušinių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, mėsos ir jos produktų kainų padidėjimas bei daržovių, telefono paslaugų, elektros energijos, dujų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų kainų sumažėjimas.
Lietuvos banko ekonomistai išskyrė, kad kainos augo dėl pasaulinių žaliavų ir maisto produktų tendencijų. Derlius buvo prastas ne tik Lietuvoje.
Tuo tarpu skaičiuojama, kad paslaugų kainos per šiuos metus (iki lapkričio mėn.) padidėjo vidutiniškai beveik 4 proc. Tam įtaką padarė vidinė rinka – darbo užmokesčio augimas, o tuo pačiu ir didesnės įmonių sąnaudos.
Įvardinti veiksniai, dėl kurių kainos augs
Kainas kitais metais koreguos ne tiek vidiniai veiksniai, kiek išoriniai. Besikeičiančios pasaulinės tendencijos koreguos infliaciją visame pasaulyje, tiesa, Lietuvoje ši gali būti didesnė nei likusioje euro zonoje.
„Iš esmės infliacija yra importuojama. Mūsų prognozėmis infliacija bus virš 2 proc., tai ganėtinai daug Europos kontekste. Pas mus vyksta net ir su didesniu pagreičiu, nes mūsų pirkinių krepšelis yra ypatingas tuo, kad jame didelę dalį sudaro būtiniausios išlaidos, tai maistas, būstas ir degalai – išlaidos energetikai. Standartinis Lietuvos gyventojas maisto produktams išleidžia daugiau negu penktadalį, o Jungtinės Karalystės gyventojas mažiau negu dešimtadalį. Tai jiems tas vieno procento pabrangimas daug mažiau reiškia. Dėl to mūsų infliacija spartėja daug labiau nei kitose šalyse“, – sako DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Tad pirmiausia kainas didins bendri veiksniai globalioje rinkoje: brangesnė nafta ir žaliavos.
„Jei brangesni degalai, tai visa tai persimes ant vartotojų pečių, kadangi transportavimas yra dalis išlaidų nuo maisto produktų iki drabužių. Faktiškai per visas prekes pasijaus.
Antras veiksnys, tai patys maisto produktai, nes matome, kad žaliavos po truputį brangsta. Atsigauna pienininkystės sektorius, sviesto kaina kyla. Po truputį į viršų juda grūdų kainos, o tai reiškia, kad ir pašarai po truputį brangs, tad ir mėsos kaina taip pat didės.
Žaliavos yra ne tik maisto produktai, bet ir metalai. Tarkime tos pačios cheminės medžiagos. Ir tai būtų ne vartojimo kainų indeksas, bet gamintojų kainos indeksas – augančios sąnaudos įmonėms. Metalų rinka rodo ir tam tikrą atsigavimą, o tai gali ir statybų kainas paveikti“, – komentuoja ekonomistė.
Įtakos žaliavų kainai daro ir klimato veiksniai. Tačiau juos numatyti sunku, o kadangi rinka atvira, svarbu ne tik koks oras vyraus Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Be visa to, svarbus ir trečiasis faktorius – vidiniai veiksniai. Tai susiję su darbo užmokesčio kėlimu, akcizais.
„Nekeliant MMA, kuris buvo keliamas anksčiau gan reguliariai ir agresyviai, dabar matome, kad darbo užmokestis augs ypatingai ten, kur fiksuojamas didesnis imlumas ir mažesnis darbo užmokestis. O tai reiškia, kad ganėtinai sparčiai augs ir paslaugų kainos ir vietinės prekės. Tuo tarpu keliami akcizai prisidės prie papildomo kainų šoko. Ne tik darbo rinka, bet ir politikų sprendimai daro įtaką. Akcizai auga daugiau nei buvo prognozuojama anksčiau, o tai vėlgi kels kainas. Be to, daug kalbama apie cukraus mokestį. Europoje cukraus kainos svyravimai padidės, nes bus panaikintos cukraus gavybos kvotos. Jei vyriausybė įvestų cukraus mokestį, apie kurį buvo daugiau eskaluojama, tai galėtų dar labiau padidinti kainas“, – svarsto J. Rojaka.
Dar vasaros pradžioje buvo daug diskutuojama apie lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) mėsai, ar bendrojo PVM tarifo sumažinimą. Visgi, kadangi biudžetas jau priimamas be numatyto mažesnio PVM, kitais metais tokių paskatų mažėti kainoms nematysime.
Kad infliacija bus rekordinė pastarųjų 4 metų laikotarpyje sako ir „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jų prognozėmis, ji turėtų siekti apie 2,4 proc. Be jau išvardintų priežasčių, įtakos turės ir silpnesnis euras.
„Vienkartiniai veiksniai, tai reguliuojamos kainos: elektra, komunalinės paslaugos ir tokių ženklesnių sumažinimų dabar jau nebėra prognozuojamų kitais metais. Bet to tabakui ir alkoholiui kils akcizai, tai vėlgi padidins bendrą infliacijos rodiklį. Nebėra to kainų mažėjimo efekto, o kainų augimo veiksniai toliau išliks“, – sako Ž. Mauricas.
Pigs nebent tai, kas nesudaro pagrindinių gyventojų išlaidų
Kol kas situacija atrodo ne iš linksmųjų. Tad ar tikrai kitais metais sulauksime tik didesnių kainų, bet niekas neatpigs? Ekonomistė J. Rojaka tvirtina, kad tų produktų, kurie pigs, bus gerokai mažiau.
„Finansinės paslaugos galėtų pigti. Konkurencija yra didesnė ir atsiranda vis daugiau konkurentų, kurie teikia pigesnes apmokėjimo paslaugas. Tai sudarys spaudimą kainoms bent jau nedidėti, gal ir mažėti. Nuo kitų metų nuo vasario bus įvestas paslaugų krepšelis ir tai uždeda apynasrį finansinių paslaugų kainoms. Telekomunikacinėse paslaugose taip pat yra konkurencija. Tačiau šios paslaugos sudaro ne tokią didelę dalį tų paslaugų ir produktų, kuriais mes dažnai naudojamės. Dauguma net neskaičiuoja, kiek jie išleidžia finansiniam aptarnavimui, sąskaitų tvarkymui“, – informuoja ekonomistė.
Bendrai įvertinus atlyginimų ir kainų augimus ekonomistė teigia, jei šiemet vidutinis Lietuvos gyventojas galėjo pasakyti, kad jo situacija šiek tiek gerėjo, tai tokių teigiamų pokyčių kitąmet užfiksuos mažiau gyventojų.
Visgi Ž. Mauricas tikisi, kad infliacija nepersiris stipriai per visus sektorius, nes Lietuvoje kainų lygis ir taip ganėtinai aukštas. Be to, jau kelerius metus fiksuojamas drabužių bei avalynės kainų mažėjimas.
„Nes avalynės kainos Lietuvoje dabar yra šiek tiek didesnės nei Europos vidurkis. Turime nišinių sektorių tokių. Didžioji dalis dėl to, kad yra maža konkurencija, bet ateina ir nauji žaidėjai į rinką. Apskritai žmonių suvokimui ir brandumui augant, gali nesunkiai gyventojai pasilyginti, kiek kainuoja tos pačios firmos avalynė Vokietijoje ir Lietuvoje, tai dažnu atveju Lietuvoje – brangiau. Tai tikėčiausi, kad ta kainų mažėjimo tendencija ir toliau tęsis“, – sako jis.
Dėl į mažmeninės prekybos rinką atėjusios „Lidl“, bei spaudimo iš Lenkijos – zloto pigimo, tikimasi, kad ir bendras kainų lygis Lietuvoje nekils ryškiai. Tačiau įtakos kainų stabilumui daro ne tik konkurencija. Kitas faktorius – kokybė.
„Lietuvoje prekybos centrų asortimentas ir kokybė, šviežių produktų procentas nuo visų prekių yra vienas didžiausių ES. Čia oficiali statistika. Turime kokybinį faktorių ir galbūt kaina nominaliai ir nekris, bet kokybė produktų tikėtina, kad augs. Tai matome pastaruoju metu ir prekybos centrų reklamose. Net „Norfa“, kuri šiaip save pozicionuoja kaip mažų kainų tinklą, irgi labai akcentuoja kokybę ir šviežumą.
Lietuva eina ne anglosaksų, bet kontinentinės Europos pavyzdžiu. Anglosaksų produkcija pigesnė, bet prastoka kokybė. Lietuva juda Šveicarijos, Prancūzijos, Austrijos linkme“, – teigia ekonomistas.
Jo prognozėmis, kadangi vienam gyventojui ir taip tenka labai daug prekybinio plotų, tam tikri prekybos taškai turės užsidarinėti, o tai iššauks kainų karus.
Matysime ir ryškėjančius du prekybos tinklų tipus: tų, kurie siūlo kokybę ir didelį asortimentą bei tų, kurie siūlo kainą.
„Todėl tam tikruose produktų segmentuose pajausime net kainų sumažėjimą. Maržos prekybos centrų Lietuvoje, palyginti su Jungtinės Karalystės ir kitomis Vakarų Europos šalimis yra nepalyginamai didesnės, tad erdvės mažinti kainas yra“, – sako Ž. Mauricas.
Be to, jis tikina, kad atlyginimai visgi nors ir nedidės taip sparčiai kaip šiemet, visgi augs greičiau nei kainos, o tuo pačiu didės ir pensijos.
„Komunalinių išlaidų eilutė gal nemažės, bet kilimo neprognozuojama, tai disponuojamų pajamų liks gyventojams daugiau. Aišku, ne visiems. Vidutiniam namų ūkiui kiti metai bus ganėtinai palankūs. Visgi metais bus ne tokie, geri kaip šiemet“, – įvertina ekonomistas.
