LRT.lt
Dabartiniai įvykiai turėtų pakeisti Vakarų mąstymą, ir jie turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, suteikiant pagalbą Ukrainai. Taip interviu LRT.lt teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tikrai turime galimybių panaudoti daugiau spaudimo priemonių. Mes privalome tai daryti, nes kito kelio nėra“, – įsitikinęs jis.
L. Linkevičiaus nuomone, reikėtų imtis griežtesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu. „Jei kalbame apie ekonomines sankcijas, jos toli gražu dar neišsemtos. Kai kurios, mūsų požiūriu, yra pusinės, kad ir gynybos srityje. O jei kalbėtume apie tikslines priemones prieš pareigūnus, sąraše jų yra mažiau nei šimtas. Tai tikrai nėra daug“, – mano užsienio reikalų ministras.
– Kaip įvyko susitikimas su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka? Ką jame aptarėte?
– Tai buvo atviras ir dalykiškas pokalbis. Kiek tai buvo įmanoma per trumpą laiką, be abejo, aptarėme ir saugumo situaciją. Kaip tik šiandien ji paūmėjo dėl tos provokacijos su taip vadinamu humanitariniu konvojumi. Kaip žinia, jau daugiau nei 200 sunkvežimių kirto sieną be suderinimo su Ukrainos puse ir jau vyksta į Ukrainos teritoriją. Be abejo, suteiksime visą įmanomą paramą, kaip visada tą darysime ir įvairiose tarptautinėse organizacijose. Aš manau, kad šis įvykis reikalauja ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dėmesio. Tikriausiai artimiausiu metu ši diskusija įvyks.
Žinoma, kalbėjome ir apie ekonominę situaciją. Kaip pats P. Porošenka ne kartą pats yra sakęs – nors ir vyksta karas, turi vykti ir reformos, nes tai svarbu ekonomikai. Taip pat svarbios reformos, įgyvendinant pasirašytą asociacijos susitarimą. Išgirdome labai aiškų planą, kaip jis bus ratifikuotas Aukščiausioje Radoje. Tai bus padaryta laiku.
Mes informavome ir suderinome su prezidentu, kad artimiausiu metu atsiųsime savo patyrusį specialistą į pagalbą ir prezidento administracijai, ir reformų grupei. Jis pagelbėtų būtent ekonomikos, reformų, asociacijos susitarimo įgyvendinimo klausimais. Toks bus mūsų indėlis. Informavau, kad artimiausiu metu atsiųsime ir humanitarinę paramą.
Žinoma, aptarėme ir kitus klausimus. Buvo proga pasveikinti juos, nes ryt Ukrainoje bus Vėliavos diena, poryt – nacionalinė šventė, Ukrainos nepriklausomybės diena. Jie dėkingi mūsų Prezidentei už sveikinimą ukrainiečių kalba, kuris čia labai populiarus. Jis labai sušildė ukrainiečių jausmus. Jie visi apie tai kalba. Taip pat labai dėkoja ir prezidentas.
– Užsiminėte apie penktadienį paūmėjusią saugumo situaciją. Ar tiesa, kad Ukrainoje dabar kovoja ne pavieniai rusų kovotojai, o ištisi jų daliniai?
– Tokia informacija gaunama. Mes neturime įrodymų, bet taip – mus apie tai informuoja. Tiesą sakant, tai mūsų labai nestebina, nes parama teroristų grupuotėms iš Rusijos pusės niekada nenutrūko, ypač tuo metu, kai atvyko tas vadinamasis konvojus. Mes sakėme, kad pats konvojus, šis veiksmas keistas ir sunkiai suprantamas, panašus į provokaciją. Šiandien galime teigti, kad tikrai tai yra tikrų tikriausia provokacija, ypač po to, kai matome tokius aiškius tarptautinės teisės pažeidimus, šią invaziją į Ukrainos teritoriją, nesuderinus nei su Ukrainos puse, nei su Raudonuoju Kryžiumi. Tai yra tikrų tikriausia provokacija ir dar vienas žingsnis, eskaluojant konfliktą.
– Kaip manote, kokios yra susiklosčiusios padėties perspektyvos? Ko galime tikėtis?
– Dabar labai sunku prognozuoti, nes daroma daug nelogiškų, nesuprantamų veiksmų. Kalbėjomės su prezidentu P. Porošenka. Jis ruošiasi antradienį planuojamam susitikimui. Tikėtina, kad tas susitikimas su prezidentu Putinu Minske įvyks. Kaip žinia, ten žada dalyvauti ir trys Europos Komisijos komisarai: prekybos komisaras Karelas de Guchtas, energetikos komisaras Guentheris Oettingeris, vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton.
Europa, kiek įmanoma, padės kalbėtis su Rusija ir atsakyti į klausimus (jei jie yra) dėl ekonominės situacijos. Be abejo, tikėtis iš to dialogo rezultatų sudėtinga, bet tas dialogas būtinas. Kiekvieną tokią progą būtina išnaudoti, ką ir prezidentas pabrėžė mūsų susitikime. Jis tikrai jaučia atsakomybę ir supranta, kad reikia išnaudoti kiekvieną galimybę kalbėtis, kad ir kaip tai sunku bebūtų.
– Kaip vertinate Europos Sąjungos (ES) atsaką į Ukrainos pagalbos prašymą? Kaip reikėtų vertinti tai, kad Vokietija atsakė ne, o Suomijos premjeras patikslino, kad ES neturi galių, kaip padėti Ukrainai?
– Žiūrint, apie kokią pagalbą kalbame. Jei kalbame apie humanitarinę, šįryt kalbėjausi su ES humanitarinės pagalbos komisare Kristalina Georgijeva. Kaip žinia, ES išskyrė 2,5 mln. eurų vertės paramą. Tai – ne riba, paramos bus ir daugiau, tik svarbu, kad Ukrainos pusė sugebėtų ją efektyviai priimti. Manau, kad nėra tokios pozicijos, jog Vakarai arba ES nepadės – priešingai.
– O ar nemanote, kad Vakarai turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, suteikiant pagalbą Ukrainai?
– Manau, kad turėtų. Mes apie tai jau ne kartą sakėme. Tos mūsų reakcijos į įvykius dažnai yra pavėluotos, ir sankcijos galbūt ne iki galo fokusuotos į tuos, kurie daro įtaką sprendimų priėmimui. Bet tikiuosi, kad tie įvykiai pakeis mąstymą. Mes tikrai turime galimybių panaudoti daugiau spaudimo priemonių. Mes privalome tai daryti, nes kito kelio nėra.
– Kaip manote, kokios konkrečios priemonės galėtų būti efektyvios?
– Pirmiausia – sankcijos. Jei kalbame apie ekonomines sankcijas, jos toli gražu dar neišsemtos. Kai kurios, mūsų požiūriu, yra pusinės, kad ir gynybos srityje. O jei kalbėtume apie tikslines priemones prieš pareigūnus, sąraše jų yra mažiau nei šimtas. Tai tikrai nėra daug. Beje, dauguma jų neturi tiesioginio ryšio su sprendimų priėmimu.
Tikrai mes turime priemonių, kurias galėtume naudoti efektyviau. Efektyvumas būtų dar didesnis, jei efektyviau koordinuotume su kitais tarptautiniais veikėjais ir žaidėjais, tokiais, kaip Jungtinės Valstijos, Japonija, Kanada, G7 šalių grupė. Visos žinios ir priemonės turi prasmę tada, kai jos yra koordinuotos.
