Interpeliacijos iniciatoriai D. Kreivio klausė, kodėl jis nepaisė raginimų atidėti antrąjį etapą ir ar to nelaiko asmenine politine klaida.
„Sprendimas neatidėti antrojo liberalizavimo etapo ilgesniam laikotarpiui leido daugeliui gyventojų ilgalaikes elektros tiekimo sutartis pasirašyti šių metų pavasarį ir birželio mėnesį, kuomet turėjome ženkliai mažesnes nei šiuo metu elektros rinkos kainas“, – Seimui pateiktuose atsakymuose teigia D. Kreivys.
Pasak jo, apie 1 mln., arba 87 proc. iki liepos 1 dienos nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų moka gerokai mažiau nei didmeninė elektros rinkos kaina, o apie 40 proc. šių vartotojų už elektrą moka mažiau nei 24 centus už kilovatvalandę ir jiems nėra taikoma valstybės kompensacija
„Dėl šių priežasčių sprendimo neatidėti antrojo etapo anaiptol nelaikau klaida – klaida yra sieti aukštas elektros kainas Europoje su antruoju liberalizavimo etapu Lietuvoje“, – teigė D. Kreivys.
Ministro teigimu, didžiausios įtakos išaugusioms elektros kainoms turėjo dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina, rekordiškai sausa vasara Skandinavijoje, tris kartus išaugę CO2 taršos mokesčiai, dėl klimatinių sąlygų ir planinių remonto darbų apriboti jungčių pralaidumai ir situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose.
„Elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas niekaip nebūtų turėjęs įtakos šiems globaliems ir regioninio lygmens veiksniams“, – atsakymuose teigė D. Kreivys.
