Anot K. Kupšio, energetinį skurdą Lietuvoje lėmė ne vien tik karas, o kur kas daugiau įvairių veiksnių.
„2021 metais prasidėjo pagrindinis energetikos kainų šuolis ir čia ne tik susiję su karu tikrai, čia kur kas platesnė yra problema. Ir jau, matyt, tuo metu „Gazprom“ mus pratino prie tų aukštų dujų kainų ir matom, į ką visa tai pavirto. Jeigu dujų kainos padidėja dešimtį kartų, tai suprantama, kad anksčiau ar vėliau mes pajausim tą problemą savo kailiu kiekvienas“, – konferencijos metu kalbėjo Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas.
K. Kupšys sako, kad viena iš didžiausių energetinio skurdo priežasčių – stipriai išaugusios kainos. Jis išskiria keturias labiausiai brangusias energijos kategorijas.
Pavyzdžiui, lyginant šių metų rugpjūčio mėnesio kainas su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – kietasis kuras brango 166,3 procentais, šilumos energija – 89,1 procentais, elektros energija pabrango 62,7 procentais ir dujų kaina augo 59,8 procentais.
Pasak K. Kupšio, atsinaujinantys energijos ištekliai ypač saulės energija galėtų būti tam tikras išsigelbėjimas.
„Klausimas yra, kaip greitai mes sugebame tą padaryti, nes viskas reikalauja laiko“, – svarstė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas.
K. Kupšys pabrėžė, kad šią problemą reikia bandyti spręsti ne tik keliant klausimą – kaip čia ir dabar atpiginti energijos kainas, tačiau reikia reformuoti sistemą taip, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis reikšmingai didėtų.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas įvardija, kad antra energetinio skurdo priežastis – būsto energetinis efektyvumas.
Anot Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidento, Lietuvoje dar trūksta kompleksinio požiūrio kalbant apie būsto renovaciją. Žmonės dažnai kelia klausimus, kodėl verta leisti savo santaupas būsto renovavimui, nesuvokdami svarbos.
„Tie sprendimai turi būti ilgalaikiai, jie turi būti tvarūs, nes priešingu atveju, jeigu mes laikome tuos kiaurus namus, tai mes tiesiog metai po metų mokame vis daugiau ir daugiau. Žodžiu, valstybės lėšas leidžiame pro kiauras duris, pro kaminą ir pro tarpus sienose, vietoj to, kad renovuotume“, – vardija problemas K. Kupšys.
K. Kupšio teigimu, žemos gyventojų pajamos – dar viena energetinio skurdo priežasčių. Anot jo, didelę reikšmę turi net tik žemos pajamos, tačiau ir įvairios skolos, santaupų neturėjimas.
„Kalbėti apie rodiklių, didesnių finansinių išteklių perskirstymą, nebepakanka. Juk žmogus, kuris nuolat gyvena toje žemų pajamų zonoje, jis net neturės jokių galimybių ir investuoti į tas priemones, kurias prieš tai aptarėme“, – kalbėjo Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas.
Dar viena priežastis, kuri turi įtakos energetinio skurdo rodikliams Lietuvoje – vartotojų informuotumas. K. Kupšys sako, kad Lietuva galėtų lygiuotis į Vokietiją, kur yra išties daug dirbama ties šiuo klausimu.
„Mus labai veža Vokietijos pavyzdys, kur jau nuo 1978 m. Vokietijos federalinė ministerija ūkio srityje finansuoja nepriklausomą energetinio patarimo tinklą. Ir kokie rodikliai – net 170 tūkstančių individualių konsultacijų per metus. Vokietija turtinga šalis, bet ir ten gausybė kreipimųsi dėl energijos klausimų. Ten yra 900 patarėjų centrų, Tai dabar sumažinkime mastelį iki Lietuvos lygio. Ar yra Lietuvoje bent kokie 5 patarėjų centrai? Aš nelabai girdėjau. Kažką pradedame, bet negalime nieko išplėsti net ir iš tų europinių lėšų“, – dėstė K. Kupšys.
Konferencijos įrašą galite pamatyti žemiau:
Teksto autorė: praktiką atliekanti žurnalistė Sniežana Juckevič
