Pastaruoju metu ėmė sklisti kalbos apie retėjančias kovojančiųjų prieš skalūninių dujų gavybą gretas. Neva vieni nutraukti kovą nusprendė dėl išaugusios žemės kainos, kiti – dėl abejonės savo lyderiu, Žygaičių bendruomenės pirmininku Jonu Nairanausku. Netylant gandams apie priešpriešą tarp Žygaičių seniūnijos bendruomenių prieš savaitę nuspręsta surengti susitikimą, tačiau ir jo metu nepaaiškėjo, kas nepritaria dabartiniams kovos lyderiams. Apie jokį skilimą teigė negirdėję ir aplankyti eiliniai Žygaičių seniūnijos gyventojai.
Kurs naują organizacinį darinį
Paklaustas, ką mano apie sklindančius gandus, J.Nairanauskas juos ėmė neigti.
– Kažkoks anonimas pakalbėjo, tai dabar visi imkim ir patikėkim. Kai kurie mane kaltina dėl nesutikimo vykti į paskutinę Vyriausybės darbo sesiją rugpjūčio pabaigoje. Bet aš pateikiau argumentus, kodėl ten nevažiavau. Juk diskusijos neleido filmuoti. Kaltina ir tuo, jog tiesiant dujotiekį gavau pinigų. Bet ir kiti gavo. Kodėl tik aš vienas minimas? Visi visuomet galėjo išreikšti savo nuomonę ar nepritarimą – tam buvo sudarytos puikios sąlygos. Juk tiek susitikimų turėjome. Visad skatinau reikštis kitus bendruomenės aktyvistus. Manau, jog žmonėms tiesiog ėmė nebepatikti, kad visur minimi tik Žygaičiai. Prisijungia vis daugiau bendruomenių, o Žygaičiai vis vien dėmesio centre. Todėl prieš savaitę įvykusiame bendruomenių susitikime nusprendėme daryti organizacinius pakeitimus – sukurti darinį, kuris apjungtų visos Žemaitijos kovotojus prieš skalūnus. Reikia pagaliau nukreipti dėmesį nuo tų Žygaičių, – situaciją nušvietė J.Nairanauskas.
Žemės kaina Tauragės rajone, anot jo, kyla ne dėl po ja slypinčių skalūninių dujų, o dėl artėjančio euro įvedimo bei perpardavimo galimybės.
Toliau pasitiki lyderiu
Kęsčių kaimo bendruomenės pirmininkė Laimutė Sungintienė irgi paneigė bet kokias kalbas apie Žygaičių seniūnijos bendruomenių skilimą. Anot jos, viskas eina sava vaga, o tai patvirtino prieš savaitę surengtas susitikimas.
– Nors vyko krepšinio varžybos, salėje susirinko apie 60 žmonių. Atvyko atstovų iš Sartininkų, Visbarų, Švėkšnos, Klaipėdos, Šilutės, Šilalės, Pagėgių. Aptarėme situaciją ir nutarėme kurti bendrą organizacinį darinį. Kartu buvo patikrintas pasitikėjimas lyderiu J.Nairanausku. Ir toliau besąlygiškai pritarsime jo sprendimams, – pabrėžė L.Sungintienė.
Paklausta, ką mano apie J.Nairanausko atsisakymą važiuoti į rugpjūčio 27 dieną Vyriausybėje vykusią diskusiją, moteris prisipažino, jog būtų dariusi kitaip.
– Kvietimas buvo pateiktas Žygaičių bendruomenei, tad ji ir sprendė. J.Nairanauskas, matyt, buvo numatęs kitus žingsnius. Be to, diskusijos darbotvarkę įteikė „Chevron“ atstovė, o žygaitiškiams joje tebuvo skirta 10 minučių. Lai atvažiuoja jie pas mus padiskutuoti. Niekaip nepasirodo, – teigė L.Sungintienė.
Pašnekovė paneigė gandus ir apie suaktyvėjusį žemės pardavimą Kęsčiuose bei Sartininkuose. Tiesa, parduodamos išperkamos valstybinės žemės kaina, anot jos, yra gerokai pakilusi.
L.Sungintienės teigimu, prieš skalūninių dujų gavybą yra pasirašę apie 12 tūkst. žmonių ir 275 bendruomenės bei įvairios organizacijos. Judėjimą palaiko ir dalis Lauksargių, Taurų, Skaudvilės, Kelmės, Raseinių, Jurbarko, Telšių, Plungės, Rietavo gyventojų.
„Pakilusi žemės kaina – nesąmonė“
Kodėl vis dėlto kyla valstybinės žemės kaina Tauragės rajone? To niekaip negalėjo paaiškinti ir Žygaičių seniūnas Vytautas Juška.
– Nurodoma, jog vienas hektaras šiuo metu kainuoja apie 17 tūkst. Lt. Visiškai neteisingas turto vertintojų įvertinimas. Tikra nesąmonė – tokių kainų nėra. Kainuoja ji galbūt 7, na, 10 tūkst. Lt, ne daugiau. Panaši ir privačios žemės kaina. Kad Žygaičių seniūnijoje būtų suaktyvėjęs žemės pardavimas ir pirkimas, nepastebėjau. Mūsų ūkininkai stiprūs, tad niekas nesiruošia nieko parduoti. Kaip tik daugelis nori plėsti savo ūkį. Žemė – didžiausia vertybė. Bendruomenės vieningos. Niekas neskyla, niekas „neparsiduoda“ skalūnininkams, – prieštaravo gandams seniūnas.
Anot jo, reikėtų pakalbinti turto vertintojus, iš kur jie traukia tokias išpūstas žemės kainas.
Vieniems neįdomu, kitiems – baugu
O ką apie visą šią situaciją mano eiliniai Žygaičių seniūnijos gyventojai?
Kęsčių kaimo parduotuvėje sutikta vietinė gyventoja Vida teigia konkrečios nuomonės apie skalūnus neturinti. Į jos žemes niekas niekad nesikėsino, o kad gali skalūninių dujų gavybos metu būti užkrėstas požeminis vanduo, moteris netiki.
– Labiau reikėtų susirūpinti maistu, kurį valgome. Kodėl niekam nerūpi visi tie E? – didesnę problemą, jos nuomone, įvardijo Kęsčių gyventoja.
Moteris teigia nepastebėjusi nei vietinės žemės kainos kilimo, nei suaktyvėjusio jos pardavimo.
Kad jam neįdomi skalūninių dujų tema, prisipažino ir Žygaičiuose sutiktas Edmundas.
– Daugelis šalių išgauna tas dujas, ir nieko. Tik mums, kvaileliams, reikia prieštarauti, – kovos prieš skalūnininkus teigia nesuprantantis vyras.
Kardinaliai kitokią nuomonę pateikė žygaitiškis Vitalijus. Nors vyro turima žeme skalūninkai nesidomėjo, bijoti, pasak jo, vis vien yra ko. Juk gali būti užterštas vanduo. Į bendruomenės organizuojamus susitikimus Vitalijus nevaikšto, tačiau kartą vyko piketuoti į Vilnių. Ten grįžtamojo ryšio iš valdžios nesulaukė. Išgirdo tik pažadą, jog prieš žmonių valią niekas nebus daroma.
– Kiek girdėjau, visi žygaitiškiai yra prieš. Niekas tų skalūnininkų nenori. Bet ką mes, maži lašeliai jūroje, galime padaryti? Jei jie čia ateis, kraustytis nežadu. Ar girdėjau, jog kažkas jau ėmė savo žemes pardavinėti? Tikrai ne. Nebent tie, kurie turi tik 1–2 hektarus, neūkininkauja, – teigė vyras.
Tiesiant dujotiekį buvo kitaip...
Aukštupiuose sutikta ūkininkė Dalia kalbas apie tariamą bendruomenių nesutarimą pavadino paskalomis.
– Paskutinio bendruomenių atstovų susitikimo metu buvo nuspręsta steigti asociaciją. Tad ryšys stiprėja, o ne silpnėja. Ką aš manau apie skalūnus? Pas mane nei „Gazprom“, nei „Chevron“ nebuvo pasibeldęs į duris, tačiau prijaučiu kovotojams prieš skalūnininkus. Pažiūrėkite, kaip jie elgiasi: nebendrauja su vietiniais žmonėmis, neatvyksta į susitikimus. Niekas iki šiol negali parodyti plotų, kuriuose gali būti daromi tie gręžiniai. Visiškai kitaip buvo tiesiant dujotiekį. Žmonės viską žinojo. Jiems net buvo leista metus pagalvoti. Tai du valstybinės reikšmės projektai, tad kodėl viskas taip skiriasi? – klausimus kėlė Aukštupių gyventoja.
Anot jos, niekas iš kaimynų žemės šiuo metu neparduoda.
Žygaičiuose, netoli bokšto, kieme sutikau Bronių, kuris kategoriškai pasisakė prieš skalūninių dujų gavybą. Anot jo, nereikia jam, senam, ir tų skalūnininkų pinigų, o ir išsikelti nebūtų kur, tad gyventų šalia nuodų. Bronių aplankęs Vytautas iš Šilutės papasakojo, kaip jų regione jau kyla skalūnininkų „kaminai“.
– Pas mus, Stempliuose, jie jau pradėjo vežti medžiagas, reikalingas gręžinių statybai. „Kaminus“, atrodo, statys ant senų naftos gręžinių. Žiūrėsim, kas bus, – gūžtelėjo pečiais vyras.
Karolina STAŽYTĖ
