Sprendimas priimtas
„Komisija nusprendė rekomenduoti Vyriausybei pripažinti „Chevron“ nugalėtoja“, – pirmadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė aplinkos viceministrė ir komisijos pirmininkė Daiva Matonienė.
Anot jos, bendrovė atitiko visas konkurso sąlygas, todėl komisija neturi teisinio pagrindo neskelbti „Chevron“ nugalėtoja.
Pasak D. Matonienės, atidėtas sprendimas išėjo į naudą, nes per tą laiką sureguliuota teisinė bazė dėl skalūnų dujų.
„Manau, galbūt šiandien dar geresnė situacija, nes apskritai Lietuva – viena iš Europos Sąjungos šalių, kurios sugriežtino visą reglamentavimą. Mes padarėme daug teisinių žingsnių“, – teigė D. Matonienė.
Anot jos, vienas iš palankių šaliai sugriežtinimų yra tai, kad „Chevron“ turės atskleisti, kokias chemines medžiagas naudos skalūnų išgavimo metu.
Lietuvos geologijos tarnybos laikinasis direktorius Jonas Satkūnas teigė, kad Lietuvoje galima daugiau tikėtis rasti skalūnų naftos, o ne dujų.
„Kol kas mūsų duomenys – apie 500 mėginių – rodo, kad ta organinė medžiaga nėra pakankamai subrendusi ir negeneruoja angliavandenilių dujų pavidalu. Mes kol kas tik matome, o kai kurios bendrovės yra išgavusios iš tiesų skystos naftos pavidalo. Tad galime tikėtis daugiau skalūnų naftos nei skalūnų dujų“, – pirmadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė J. Satkūnas.
„Skaičiai yra labai įvairūs ir kinta nuo tyrimų apimties. Pradėjus išsamesnius ir didesnės apimties tyrimus, tie skaičiai pakis į vieną ar į kitą pusę. (...) Manau, kad ištekliai tam tikri yra", – pridūrė Geologijos tarnybos atstovas.
Tačiau, pasak jo, gali būti, jog investuotojas neišgaus nei skalūnų dujų, nei naftos, nes tai tiesiog bus per brangu.
„Viskas priklausys nuo visų ekonominės vertės sudedamųjų – visų pirma, mokesčio. Kokie bus mokesčiai, matome aplinkosauginių reikalavimų sugriežtinimą. Investuotojui tai yra papildomos išlaidos. Ir juo labiau skalūnų nafta – ją išgauti yra sudėtingiau nei tradicinę naftą, tai irgi tam tikros išlaidos. O jeigu mokestis nustatomas gerokai didesnis, tai, be abejo, niekas jų neišgaus", – kalbėjo J.Satkūnas.
Pasak D.Matonienės, per penkias dienas Vyriausybei bus pateiktas oficialus komisijos siūlymas skelbti „Chevron“ nugalėtoja. Be to, „Chevron“ turės per trisdešimt dienų sumokėti įmoką į biudžetą, o per devyniasdešimt dienų – pasirašyti sutartį.
V. Mazuronis: R. Paksas turi teisę turėti savo nuomonę
Skalūninių dujų žvalgymo ir gavybos klausimais nesutampa ir bendrapartiečių nuomonės, tačiau tai vargu ar bus kliūtis procesui. „Spręsti klausimus turi tas, kas įgaliotas juos spręsti“, - mano aplinkos ministras, partijos Tvarka ir teisingumas (TT) atstovas Valentinas Mazuronis, kuris pasisako už žvalgybą.
Ministras atsainiai žvelgia į prieš kelias dienas TT partijos pirmininko, per apkaltą nušalinto prezidento ir Europos parlamentaro Rolando Pakso išsakytą idėją, kad reiktų skelbti penkių metų moratoriumą skalūnini dujų žvalgymui ir gavybai.
„Aš manau, kad visi piliečiai, politikai ar ne politikai, turi turi turėti savo nuomonę.Čia nėra problemų dėl tų nuomonių. Spręsti klausimus turi tie, kas yra įgalioti. Šiandien, kaip žinote, komisija rekomendavo vyriausybei pritarti tam, kad bendrovė „Chevron“ būtų skelbiama konkurso nugalėtoja, kadangi kito teisinio sprendimo varianto komisija paprasčiausiai neturėjo. Jeigu vyriausybė pritars komisijos išvadai, kaip turi būti daroma pagal konkurso sąlygas“, - pabrėžė V. Mazuronis portalui balsas.lt.
Anot ministro, paskui turi sekti sutarties sudarymas su „Chevron“, bendrovė turėtų sumokėti pasižadėtą įmoką, o vėliau išduotas leidimas žvalgybai. Viskas, pasak politiko, vyks pagal konkurso, kurį paskelbė dar praėjusi vyriausybė, sąlygas.
Kaip teigia V. Mazuronis, skirtingos nuomonės partijos viduje yra normalus dalykas ir dėl to nejaučia jokio diskomforto. „Jokio partijos dokumento, šiuo klausimu, kurį aš būčiau pažeidęs, nėr. Tai, kad yra skirtingos nuomonės, tai viskas tvarkoje“, - sakė jis.
V. Mazuronis skeptiškai žiūri ir į savo bendrapartiečio, seimo nario Petro Gražulio siūlymą steigti valstybinę įmonę bei patiems išgauti skalūnines dujas, „neatiduodant verslo amerikonams“. Anot V. Mazuronio, Lietuva tam tiesiog neturi finansinių išteklių.
Klausimas jautrus
Kaip pripažįsta V. Mazuronis, klausimas yra jautrus. „Aš ir dabar susirašinėju su Jungtinės Karalystės aplinkos sekretoriumi, su Lenkijos kolega. Mano nuomone, mes galime sudėti saugiklius ir esame juos sudėję, tačiau turime eiti šita linkme, nes ekonominė nauda, energetinė šalies ir viso regiono nepriklausomybė yra didesnė, negu rizika. Kitiems politikams, kaip R. Paksui, galbūt atrodo, kad rizika yra didesnė ir galbūt reiktų palaukti... Tai gerai. Demokratinėje valstybė gyvename – visi gali turėti savo nuomones“, - sakė jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra viešai perspėjusi, kad už skalūnų revoliucijai nepritariančių stovi Kremlius. „Chevron“ ketina žvalgyti skalūnų dujas 1,8 tūkst. kvadratinių metrų Šilutės-Tauragės plote vakarų Lietuvoje – ši teritorija ribojasi su Tauragės rajono šiaurės vakaruose esančiu ir 600 gyventojų turinčiu Žygaičių miesteliu. „Chevron“ planams aršiai, rengdama nuolatines protesto akcijas, priešinasi Žygaičių bendruomenė – ji baiminasi, kad išgaunant skalūnų dujas, gali būti užterštas geriamas vanduo, pažeista ekosistema.
Parodykit ką nors neteisėto
Atsakydamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusius kaltinimus, esą yra supainiojęs viešus ir privačius interesus, nes naudojosi su „Chevron“ susijusių įmonės „Minijos nafta“ vadovų finansine parama, V. Mazuronis sakė:
„Aš į tai pasakysiu, kad bendrovė „Minijos nafta“, kuri dabar nėra „Chevron“ akcininkė, tik vadovai ten tie patys, 2006 metais <....> prieš rinkimus į aną Seimą, mane, kaip vienmandatininką, parėmė. Bet jie, mano žiniomis, jei pažiūrėsite tų metų deklaracijas, parėmė daug vienmandatininkų. <...> Juo labiau, konkurso skelbimas skalūninėms dujoms ir „Chevron“ atėjimas yra praeitos vyriausybės darbas, - pabrėžė jis.
Kaip aiškina V. Mazuronis, jis ir šiandien pats nėra padaręs jokio sprendimo tuo klausimu, nes to nenumato įstatymas. „Aš nesu komisijos narys. Komisija priėmė vieną ar kitą sprendimą. Jeigu kažkam atrodo, kad čia yra kažkokie juridiniai ar kiti niuansai, tai aš kviesčiau kreiptis į atitinkamas institucijas, kad viską išaiškintų, jei kam nors kas nors neaišku. Kad ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. <...> Tai buvo prieš rinkimus net ne į šį, o į praeitą Seimą. Mano nuomone, čia viskas normalu, skaidru ir teisėta. Jeigu kažkam atrodo kitaip – nubauskite V. Mazuronį, kuris blogai“, - kvietė jis.
Viešojoje erdvėje jau skelbti skaičiai iš TT finansinių ataskaitų.
2006 metai:
Partiją „Tvarka ir teisingumas“ parėmė: Thomas Miles Haselton – 37 500 Lt Natalja Haselton – 37 500 Lt
2007 metai: Partiją „Tvarka ir teisingumas“ parėmė: Thomas Miles Haselton – 37 500 Lt Natalja Haselton – 37 500 Lt
2008 metai: Partiją „Tvarka ir teisingumas“ parėmė: Haselton Thomas Miles ir Natalja Haselton – 35 000 Lt Natalja Haselton – 39 000 Lt UAB „Minijos nafta“ – 39 000 Lt
Asmeniškai V. Mazuronio kandidatūrą 2008 metų Seimo rinkimuose parėmė Thomo Haseltono (jis ir pakvietė amerikiečių komaniją skalūnų naftos ir dujų žvalgybai) vadovaujama UAB „Minijos nafta“, davusi jam tuomet 10 000 Lt.
