„Projektai, kurie sprendžia dalies mūsų visuomenės integracijos į visuomenę problemas, nes valstybinė kalba yra pats geriausiais būdas integruotis į valstybės gyvenimą“, – pataisoms pristatyti surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, pakeitimai nukreipti į Lietuvoje veikiančias rusų kalba mokymosi procesą vykdančias švietimo įstaigas, nes dėl pasirašytų tarptautinių sutarčių lenkų kalbai yra taikomos išimtys.
L. Kasčiūno teigimu, išimtis turėtų būti numatyta ir Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijai, čia – mokoma baltarusių kalba.
Ugdymas darželiuose tik lietuvių kalba
Projekte siūloma nustatyti, kad vaikų darželiuose ugdymas būtų vykdomas tik lietuvių kalba, sudarant galimybę mokytis tautinės mažumos kalbos bei literatūros.
„Šiandien galioja taisyklė, kad per savaitę lietuvių kalba turi būti dėstoma tik penkias valandas. Mūsų siūlymas, kad šitame lygmenyje viskas būtų dėstoma valstybine kalba, išskyrus gimtąją kalbą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanės Vaivos Juškienės teigimu, penkios valandos per savaitė yra itin mažas laiko tarpas.
„Visi moksliniai tyrimai įrodo, kad pagrindas kalbos vartojimo yra dedamas ikimokykliniame ugdyme ir jeigu vaikas ateina į pradinę mokyklą, kurioje ugdoma pagal bendras programas (...), jeigu tavo kalbinis pasiruošimas yra menkas, apie kokius pasiekimus mes galime kalbėti“, – pastebėjo ji.
Tautinių mažumų mokyklose norima įpareigoti visus visuomeninius dalykus: istoriją, geografiją, pilietiškumo pamokas, ekonomiką ir verslumą, filosofiją dėstyti lietuvių kalba.
Anot konservatorių lyderio, šiuo metu tokiuose mokyklose lietuvių kalba dėstomi 5 proc. dalykų, o siūlomi pakeitimai apimtų 50 proc. programų.
Nukreipti ir į imigrantus
Pakeitimais siūloma nustatyti naujas imigrantų švietimo taisykles. Jos įpareigotų ugdymą visose grandyse vykdyti tik lietuvių kalba ir tik švietimo įstaigose, kurios vykdo ugdymą lietuvių kalba.
„Problemas reikia spręsti ne tik su mūsų tautinių mažumų bendrijų moksleiviais, bet ir su trečiųjų šalių piliečiais, kurie atvyko laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Jų švietimo galvosūkis irgi yra aktualus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Mes labai aiškiai siūlome įtvirtinti, kad užsieniečiai imigrantai po parengiamosios intensyvios klasės (...) eitų į valstybinės kalbos ugdymą užtikrinančias mokyklas“, – teigė TS-LKD pirmininkas, pabrėždamas, jog didelė dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių bei baltarusių vaikų lanko mokyklas, kuriuose dėstoma rusų kalba.
Imigrantams siūloma sudaryti galimybes išmokti lietuvių kalbos per vienerius metus, intensyviai mokantis „išlyginamojoje klasėje“ prieš pradedant standartinį ugdymo procesą.
Vytauto Didžiojo universiteto Moderniųjų didaktikų katedros lektorės Tetianos Ponomarenko teigimu, pakeitimai padėtų vaikams įsilieti į lietuvišką visuomenę.
„Kai atvykusių kitataučių vaikai eina į tautinių mažumų mokyklas, mes jų identiteto nepuoselėjame. Ukrainiečių tapatumo puoselėti neįmanoma, nes ten (rusakalbėse mokyklose – BNS) neskiriamas dėmesys ukrainiečių kalbai“, – teigė ji.
Be to, projekte numatyta sudaryti galimybę steigti klases lietuvių ugdomąja kalba mokyklose, kuriose pagrindinė mokymo kalba yra tautinės mažumos kalba, tai, pasak rengėjų, yra aktualu Vilniaus rajonui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 25 mokyklos – pradinės, progimnazijos ir gimnazijos – rusų mokomąja kalba, dar yra keletas mokyklų-darželių, specialiųjų mokyklų. Taip pat yra 18 mišrių mokyklų, kuriose mokoma lenkų ir rusų, lietuvių ir rusų ar visomis trimis kalbomis.
Mokyklose rusų mokomąja kalba mokosi 12,8 tūkst. mokinių iš 300 tūkst. šalies moksleivių.
