Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.
Lietuviai darbdaviai privengia bedarbių
Paklausta, kaip į kurį laiką nedirbusius asmenis žiūri darbdaviai, psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė prisipažįsta apie tai kalbėjusi su daug darbdavių.
„Požiūris labai priklauso nuo įmonės struktūros ir vertybinių dalykų. Skandinaviško kapitalo įmonės labai normaliai į tai žiūri. Supranta, kad žmogui buvo toks gyvenimo etapas, kad tai nėra blogai, svarbu išsiaiškinti priežastis. O lietuviai truputį privengia tokių darbuotojų. Tai nevisai teisinga, nes žmogus ateina po ilgesnės pertraukos ir yra labiau motyvuotas. Gal jis bijo ir nėra tikras, ar sugebės dirbti, tačiau personalo darbas yra integruoti tokius žmones. Žmogaus kompetencija gali atsiskleisti greitai. Tik reikia jam suteikti laiko.“
R.Butkutė teigia, jog pati asmeniškai nebijotų ilgiau nedirbusio asmens priimti į darbą ir priduria: tai, kad žmogus nedirbo, nereiškia, jog jis negali dirbti.
Tobulėti reikia nuolat
Vilniaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Jolanta Skirmantienė teigia, kad darbo netektis arba darbo keitimas, kaip ir vestuvės ar rimta liga, sukelia žmonėms stresą. Žmonės turėtų nusiteikti, kad mokytis ir tobulėti reikia visą gyvenimą, nes šiandieninėje darbo rinkoje nėra stabilumo. Reikia nuolat keistis, domėtis savo darbo srities naujovėmis, informacinėmis technologijomis, mokytis užsienio kalbų.
„Netekus darbo ar iš jo išėjus reikėtų aiškiai susiformuluoti tikslą, per kiek laiko ir kur norėtumėte įsidarbinti, ir aktyviai šio tikslo siekti. Kitu atveju galite pradėti atidėlioti, kad kol kas pailsėsiu, nes dirbau be atostogų, vėliau aktyviai pradėsiu ieškoti darbo. Kitą dieną rasite pasiteisinimą, kad šiandien blogas oras ar prastai jaučiatės“, – žodžių į vatą nevynioja J.Skirmantienė.
Gresia skurdas ir socialinė atskirtis
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė primena, kad ilgalaikis nedarbas yra nuolatinis išsivysčiusių rinkos šalių palydovas. Tai viena iš skurdo ir socialinės atskirties priežasčių.
„Subjektyvios nedirbimo priežastys tiesiogiai priklauso nuo pačių bedarbių kokybinių charakteristikų: išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos, nepakankamos darbo patirties, sveikatos būklės, pasyvaus gyvenimo būdo, įsidarbinimo motyvacijos stokos bei dažnai neigiamo darbdavių požiūrio į ilgalaikius bedarbius“, – apibendrina M.Jankauskienė.
