Uostamiesčio bedarbių gretas jau šį mėnesį papildys dar apie 200 žmonių, kuriems įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją bus gana sunku. Apie bankrotą paskelbė dar neseniai sėkmingai dirbusi baldų gamybos įmonė "Dilikas".
Anot Darbo biržos specialistų, dabar šansų įsidarbinti turi tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai, o tokiais persikvalifikavus iškart netampama. Negana to, valdžia ruošiasi mažinti ir bedarbio pašalpas, nes gali iš viso pritrūkti pinigų joms mokėti - nedarbo lygis jau greit prisivys 2003-iaisiais šturmuotas rekordines aukštumas.
Nebeliko užsakymų
"Dilikas" auga lyg ant mielių". Taip vadinosi prieš pusantrų metų "Vakarų eksprese"spausdintas straipsnis. Tada įmonė galėjo pasigirti per metus dvigubai padidėjusiais darbuotojų atlyginimais, beveik dvigubai augančia produkcijos pardavimo apimtimi. O vakar informuota, kad Klaipėdos darbo birža gavo pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei. Nuo balandžio 30 dienos darbo sutartys bus nutrauktos su 210 darbuotojų.
"Pagrindinė bankroto priežastis - nebeliko užsakymų", - teigė įmonę valdžiusios Baltijos baldų grupės bendrasavininkis Kęstutis Linkus.
2001 m. veiklą pradėjęs "Dilikas" gamino baldus iš pušies masyvo, drožlių plokštės bei faneruotus baldus. Pagrindinis įmonės pirkėjas buvo Švedijos koncernas IKEA, "Diliko" produkcija keliaudavo į Vakarų Europą.
Pasak K. Linkaus, bankroto byla įmonei, į kurią buvo investuota apie 10 mln. litų, iškelta prieš dešimt dienų. Kol vyks bankroto procedūros, dar darbuosis keletas žmonių. Likusiaisiais kitos uostamiestyje veikiančios medienos pramonės įmonės nesidomėjo.
Kitos Baltijos baldų grupės įmonės - Kaune veikiančios "Freda" ir "Baltic Furniture Components" bei Vievyje įsikūrusi "Wood Team Production" - anot pokalbininko, veikia be sunkumų.
"Turėtų atsirasti labai aiškūs ekonominiai ženklai, kad Klaipėdoje vėl imtumėmės įgyvendinti analogišką projektą", - sakė K. Linkus.
Kitiems nereikia
Baldus ir medžio drožlių plokštes gaminančios įmonės "Klaipėdos mediena" personalo direktorė Rita Stankevičienė sako, jog nėra jokio poreikio įdarbinti naujų žmonių.
"Jei anksčiau per mėnesį iš darbo sugalvodavo išeiti apie 40 žmonių ir tekdavo surasti jiems pamainą, tai dabar geriausiu atveju kolektyve per mėnesį pasikeičia vienas darbuotojas. Turime registracijos knygą, kurioje užrašome į įmonę besikreipusius aukštos kvalifikacijos specialistus. Jei atsilaisvina darbo vieta ir vadovybė išsirenka iš sąrašo žmogų, jis paskambinus prisistato vos ne per minutę. Artimiausiu metu įmonė tikrai neketina didinti darbo vietų skaičiaus - gamyba auginama didinant našumą", - sakė R. Stankevičienė.
Panašiai kalba ir didžiausios Baltijos šalyse, devynias baldų gamybos įmones, tarp kurių yra ir "Klaipėdos baldai", vienijančios SBA baldų grupės atstovai, Anot SBA baldų kompanijos generalinio direktoriaus Ričardo Kiaurakio, prioritetai teikiami saviems darbuotojams.
"Iki krizės mes labai daug investavome į savo darbuotojus, užsiauginome puikius specialistus. Taigi būtų visiškai neprotinga keisti juos į kitų įmonių žmones. Situacija darbo rinkoje dabar yra kardinaliai pasikeitusi - arši konkurencija tarp įmonių dėl specialistų jau yra praeitis. Galiu pasidžiaugti itin stabiliais, kvalifikuotais kolektyvais - žmonių nestokojame. Tačiau kviečiu visus aukštos kvalifikacijos specialistus pranešti apie save, nors jie įdarbinti gali būti tik tada, kai bus pradėti įgyvendinti nauji projektai. Idėjų netrūksta, tačiau kol kas jos atidedamos geresniems laikams", - sakė R. Kiaurakis.
Mažins išmokas
Netenkantiems darbo optimizmo negali įpūsti ir Klaipėdos darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis.
"Medienos sektorius - vienas iš problematiškiausių. Įsidarbinti atleistiems iš "Diliko" šansų tikrai nėra daug. Aišku, galima galvoti apie persikvalifikavimą, tačiau laikai dabar tokie, kad pageidaujami tik aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriais greitai netampama", - sakė A. Adomaitis.
Deficitiniais specialistais jis dabar vadina tik laivų statybos inžinierius, laivų korpusų dažytojus, korpusų surinkėjus, suvirintojus, kuriems paruošti reikia apie penkerių metų.
"Šiuo metu nedarbas Klaipėdoje siekia 8,1 procento. Didžiausias iki tol buvo užfiksuotas 2003-iaisiais ir siekė 10 procentų. Manau, kad ilgai netrukus pasieksime šią ribą. Jau dabar šalyje yra rajonų, kur nedarbas siekia 15 procentų", - sakė pokalbininkas.
Anot jo, nedarbo išmokoms pinigų kol kas yra, kad jų netrūks, žadėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras.
"Tačiau, kiek žinau, jau yra parengtas projektas mažinti nedarbo išmokas, kad jos neviršytų minimalios mėnesinės algos, dabar siekiančios 800 litų neatskaičius mokesčių. Manau, kad toks siūlymas yra logiškas, nes dabar pirmus tris mėnesius mokama bedarbio pašalpa priklauso nuo paskutinių dviejų ketvirčių darbo užmokesčio, bet negali būti didesnė nei 1041 litas. Taigi nedirbantis žmogus iš valstybės gauna daugiau nei kitas, plušantis už minimalią algą", - sakė Klaipėdos darbo biržos vadovas.
Dabar bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpis priklauso nuo žmogaus turimo darbo stažo. Jei jis siekia iki 25 metų, pašalpa mokama pusę metų, iki 30 metų - 7 mėnesius. Maksimalus laikotarpis yra devyni mėnesiai, tačiau priešpensinio amžiaus žmonėms pridedami dar du mėnesiai.
Išsigelbėjimu netekusiems darbo nebėra ir viešieji darbai, į kuriuos dar visai neseniai spjaudavo dažnas bedarbis. Pasak A. Adomaičio, dabar jau užpildytos visos viešiesiems darbams skirtos vietos.
Kovo pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad skubos tvarka parengtas metus laiko truksiantis užimtumo skatinimo projektas, kuriame galės dalyvauti 15 tūkst. bedarbių ir apie atleidimą iš darbo įspėtų darbuotojų. Teigta, kad tokiems gyventojams bus sudarytos galimybės palaikyti turimus ar atstatyti prarastus darbo įgūdžius, o bedarbiams, gaunantiems nedarbo išmoką, jos gavimą atidėti ir pakeisti realiu darbo užmokesčiu. Anot Klaipėdos darbo biržos direktoriaus, naujų vietų viešuosiuose darbuose uostamiestyje galima tikėtis tik po pusmečio.
Martynas Vainorius
