„Šiemet jis nebuvo tvarkomas, nes nebuvo lėšų skirta. Kitas metais vėl žadama skirti lėšų ir vėl bus tvarkymo darbai. Bus toliau užpilami žemės suslūgimai, tvarkomas pietrytinis šlaitas, kuris yra gana pažeidžiamas, kur dar nesutvarkytas vandens nutekėjimas“, - BNS sakė B.Kulnytė.
„Reikės ir inžinierių įsikišimo, nes iki dabar tas etapas buvo praktiškai nuvalymo periodas, o kitas etapas turėtų būti inžinerinių sprendimų, matavimų, kiek kuris šlaitas yra nestabilus“, - teigė ji.
B.Kulnytė pabrėžė, kad šiam kalnui reikia nuolatinio dėmesio ir tam turėtų būti nuolat skiriama lėšų. Tokį prašymą ji išsakė ir praėjusią savaitę vykusiame Valstybinė kultūros paveldo komisijos posėdyje, kuri savo ruožtu nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad būtų finansuojami kalno tvarkymo darbai.
„Turėtų būti pagal paruoštas programas nuolat skiriamos lėšos, nes Gedimino kalnas yra Lietuvos piliakalnis numeris vienas“, - aiškino B.Kulnytė.
Ji sakė, kad kalnui ypač kenkia vibracija.
„Kalnas nebuvo laiku sutvirtintas, kalną reikėjo sutvirtinti prieš Valdovų rūmų statybą, reikėjo kažkuo užpildyti ten esančius tunelius, karo metais padarytus. Kadangi tas nebuvo padaryta, atėjo laikas, kada nuo vibracijos tiesiog tie rąstais grįsti tuneliai sugriuvo, nebeatlaikė rąstai. Todėl teko nuimti visus medžius nuo kalno, nes nuslūgus žemei išlindo medžių šaknys“, - pasakojo ji.
Kaip kalnui kenksmingos vibracijos šaltinius B.Kulnytė išskyrė intensyvų eismą aplinkinėmis gatvėmis, keltuvą.
„Turėtų būti vibracija mažinama, mažinamas eismas šitoje teritorijoje“, - sakė ji.
Medžiai nuo Gedimino kalno baigti šalinti 2013 metais.
