Šiauliai itin gausūs neįgaliųjų skaičiumi. Neįgalus čia maždaug kas dešimtas žmogus, Klaipėdoje – vienas iš penkiolikos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kabinetuose stringant tyrimui dėl neįgaliųjų skaičiaus pasiskirstymo kai kuriuose miestuose, žmonės vis garsiau prabyla apie tai, kas jau seniai vieša paslaptis – kaip gali būti įgyjamas popierinis neįgalumas. Tokie „neįgalieji“ valstybei kainuoja apie 200 milijonų per metus.
Medicininiai išrašai aplipę banknotais?
Negalią turinti šiaulietė savaitraščiui „Šiauliai plius“ sutiko papasakoti apie tai, kaip šalyje gali būti įgyjamas neįgalumas. Pasirodo, tam nebūtina turėti vienokį ar kitokį sveikatos sutrikimą. Užtenka gerų pažinčių arba paslaugaus šeimos gydytojo.
„Manau, kad nė vienas neįgalumo pirkimas neapsieina be šeimos gydytojo įsikišimo. Tai jis, surinkęs visus duomenis, ruošia dokumentus neįgalumo komisijai. Mano žinomu atveju neįgalumo pirkimą žmogus derino su šeimos gydytoju. Dėl to jam teko gyvenamąją vietą deklaruoti kitu adresu, nei jau buvo deklaruotas, nes pagal naująjį adresą jam turėjo būti paskirta apsilankyti kitoje neįgalumo nustatymo komisijoje. Kalbama buvo apie tai, kad šeimos gydytojas viską suderins su komisijoje sėdinčiu gydytoju“, – pasakoja moteris.
Šiaulietei žinomi atvejai, kai pinigai už neįgalumą galėjo būti perduodami ir be tarpininkaujančių šeimos gydytojų pagalbos. Pasak jos, tada tarp komisijai pateiktų gydytojų pažymų tiesiog įdedami stambių kupiūrų banknotai. Paskutinėmis moters žiniomis, negalios nustatymo kaina – apie tūkstantį litų. Jei neturi jokių reikiamų pažinčių arba šeimos gydytojas nenori į tai veltis, kaina gali žymiai pakilti. Dalis pinigų gali būti mokama neįgalumo nustatymo komisijai jau nustačius neįgalumą.
Pripratimas blogiau nei prigimimas
Kyla klausimas kaip tokie perkami „neįgalumai“ atsiliepia tikrai negalią turintiems žmonėms.
Šiaulietė mano, kad kai kurie medikai gali būti linkę „kabinėtis“ ir prie negalią turinčių žmonių, kuriems nustatyta diagnozė nebesikeičia visą gyvenimą. „Duoti reikia visur ir visada. Jeigu neduodi, gali netyčia „pasveikti“ netgi sirgdamas. Kitu atveju gali susidurti su nuostata: pripratai, susigyvenai ir džiaukis“, – sako moteris.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pripažįsta, kad sulaukiama įvairių skundų. „Ir ministerija, ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba gauna skundų dėl NDNT priimtų sprendimų. Sprendimai yra skundžiami tuomet, kai asmuo mano, kad jam nustatytas per didelis darbingumo, per mažas neįgalumo lygis arba nenustatyti spec. poreikiai. Gauname ir anoniminių skundų dėl galimai nepagrįstai nustatyto darbingumo lygio kaimynams, pažįstamiems“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė.
Šiauliuose neįgaliųjų daugiau nei Klaipėdoje
Šių metų pavasarį SADM Lygių galimybių skyriui pavesta išsiaiškinti, kodėl Kaunas neįgalumo pensijų skaičiumi lenkia Vilnių, ir ištirti kitus galimai su nepagrįstai nustatomu neįgalumu susijusius atvejus. Nors nuo tyrimo pradžios jau praėjo beveik pusmetis, ministerijos atstovai pasigirti tuo, ką jau spėjo išsiaiškinti, negalėjo.
Apie tai, kad kai kuriuose miestuose kur kas dažniau žmonėms nustatomas neįgalumas, viešai pradėta kalbėti tik šiemet, nors pastarųjų kelerių metų statistiniai duomenys byloja, kad tokia tendencija nei praėjusiais, nei užpraeitais metais nebuvo naujiena. 2010-aisiais Šiauliai neįgaliųjų skaičiumi gerokai lenkė kur kas didesnę Klaipėdą. Ministerijos duomenimis, ten tuomet gyveno 15 836 darbingo amžiaus neįgalieji, o Šiauliuose jų buvo daugiau kaip 20 tūkst.
Dar įspūdingesni skaičiai mažesniuose miestuose – Joniškio bei Radviliškio rajone beveik 25 proc. gyventojų turi neįgalumą, Pakruojo- iš beveik 5 tūkstančių gyventojų neįgalūs yra apie 3,5 tūkstančiai. Komiškiausia situacija Akmenės rajone- ten neįgalumą turinčių gyventojų – 98,53 procento. Tokie skaičiai paaiškėja palyginus SADM ir Statistikos departamento naujausio surašymo duomenis.
Neįgaliųjų daugėja ar mažėja?
Investuotojų asociacijos Kompetencijų centras, atlikęs „Sodros“ invalidumo pensijų gavėjų analizę, viešai skelbė, kad išlaidos negalios pensijoms gali būti „išpūstos“ apie 200 mln. Lt per metus. Demaskuoti nepagrįstai neįgalumo pašalpas ir kitas su neįgalumo nustatymu gaunamas socialines garantijas gana sunku, nes įtarimą dėl nustatytos diagnozės sukėlę žmonės siunčiami tikrintis į tą pačią gydymo įstaigą, kur jiems ir buvo nustatyta diagnozė. Vis dėlto ministerijos atstovė mano, kad viskas gerai.
„Ir darbingumo, ir neįgalumo lygio nustatymo tvarka yra nuolat tobulinama. Mažėjantis asmenų, pripažintų neįgaliais, skaičius rodo, kad šios tvarkos yra gana objektyvios ir griežtos. Tvarkos rengiamos kartu su SAM bei Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantais“, – teigia L. Burbaitė. 2013 metais, palyginti su 2012-aisiais, neįgaliųjų šalyje sumažėjo šiek tiek daugiau kaip 4 tūkst. Susipažinus su Statistikos departamento duomenimis apie to laikotarpio gyventojų skaičių šalyje tampa akivaizdu, kad neįgaliųjų vienam sveikam šalies gyventojui tenka vis daugiau. 2012 m. vienam šalies gyventojui teko 10,3 neįgaliojo, 2013 m. – 10,4.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva neįgaliųjų skaičiumi net keliskart nurungia beveik visas Europos Sąjungos šalis. Nyderlanduose neįgaliųjų beveik šešiskart mažiau nei Lietuvoje. Iš visų Europos šalių Lietuvą neįgaliųjų skaičiumi menkai lenkia tik Estija.
Nepagrįstai neįgaliais pripažinti žmonės valstybei reiškia netiesioginę žalą – darbingo amžiaus gyventojai pripažinti neįgaliais, bet dirbantys „šešėlyje“ nemoka ne tik mokesčių, bet ir PSD įmokos.
Neįgaliųjų pasiskirstymas pagal negalią
NDNT duomenimis, Lietuvoje darbingo amžiaus asmenys dažniausiai pripažįstami neįgaliaisiais dėl kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligų bei piktybinių navikų.
2011 m. daugiau kaip 15 proc. neįgaliųjų sudarė žmonės, sergantys kraujotakos sistemos ligomis, daugiau kaip 31 proc. – asmenys, turintys judėjimo negalią.
Lengvatos neįgaliesiems
Nustatytas neįgalumas reiškia ne tik neįgalumo pašalpą. Pirmą ar antrą neįgalumo grupę turintys neįgalieji turi nemažai įvairių socialinių lengvatų. Jie gali būti atleidžiami nuo žemės mokesčio, nuo mokesčio už asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą bei pakeitimą ar kai kurių kitų dokumentų išdavimą. Neįgaliesiems gali būti organizuojamas darbo vietų steigimo subsidijavimas, jų neterminuotam įdarbinimui remti, steigiant naujas ar pritaikant esamas darbo vietas atsižvelgiant į bedarbio negalios pobūdį. Neįgalieji turi teisę į valstybės paramą būstui įsigyti. Be to, neįgalieji per metus gali atostogauti savaite ilgiau, nei įprasta.
Neįgalieji turi teisę į ženklą „Neįgalusis“ ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Jie abu suteikia tam tikrų lengvatų.
Iš dalies nedarbingi žmonės turi teisę keliauti autobusais, keleiviniais traukiniais, troleibusais ar reguliaraus susisiekimo laivais bei keltais bilietą su 50 proc. nuolaida, o nedarbingi neįgalieji – analogiškai 80 proc. nuolaidą. Studijuojantys neįgalieji turi galimybę gauti finansinę paramą.
Neįgaliųjų išlaikymas Lietuvai kasmet kainuoja apie 300-400 milijonų litų. Dirba maždaug kas šeštas neįgalus tautietis.
