Lietuva, kaip ir daugelis Europos bei viso pasaulio valstybių, šiuo metu atsidūrė labai svarbioje strateginio pasirinkimo kryžkelėje, o politinė erdvė aiškiai pasidalijo į dvi pagrindines kryptis - liberaliąją (tiksliau "liberastinę")-kosmopolitinę ir tautininkišką-patriotinę.
Mums, tautininkams-nacionalistams-patriotams, kiekviena tauta ir kiekviena kalba bei kultūra yra pasaulinio kultūros paveldo saugotina vertybė, o kiekviena tauta turi teisę kurti savo tautinę valstybę savose etninėse-istorinėse žemėse, kad galėtų išsaugoti savo kalbą ir kultūrą.
Antra - mūsų tautiškumas-nacionalizmas-patriotizmas yra nukreiptas prieš globalizmo ir kosmopolitizmo besąlyginį įsigalėjimą tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, o ne "kairė" prieš "dešinę" ar atvirkščiai.
Trečia - abiejose "pasaulinėse pusėse" (tautinėje ir kosmopolitinėje) egzistuoja sava "kairė" ir "dešinė", užtai tautinę "dešinę" matuoti kosmopolitinės "dešinės" matais arba atvirkščiai - mažų mažiausiai neadekvatu ir nekorektiška.
Esama padėtis Lietuvos Valstybėje:
- Lietuvių Tauta labai sparčiai nyksta, ypač dėl masinės emigracijos, alkoholizmo ir narkomanijos, savižudybių, nusikalstamumo plitimo, mažo gimstamumo - o tai juk bendro nusivylimo Lietuvos Valstybe akivaizdi išraiška;
- lietuvių kalbą išstumia anglų kalba (ir kitos kalbos - rusų, lenkų, ...);
- korupcija, išlaidžiavimo mastai ir Valstybės skola kasmet katastrofiškai auga, kaip ir atotrūkis tarp Tautos daugumos ir Lietuvos Valstybę valdančio kosmopolitinio bei antipatriotinio "elito";
- Lietuvoje labai sparčiai daugėja imigrantų - ne lietuvių; ....
Manau, kad kiekvienas skaitytojas visai nesunkiai pratęs šį liūdną sąrašą.
Kodėl taip atsitiko, nors Lietuva atgavo Nepriklausomybę jau beveik prieš 20 metų, o Sąjūdis buvo labai aiškiai deklaravęs Tautinės Valstybės kūrimą?
Paaiškinu - būtent antitautiniai ir antipatriotiniai kosmopolitai po Antrojo pasaulinio karo jau daugybę metų valdo absoliučią daugumą Europos bei JAV turtų.
O per pastaruosius 20 metų, po 45 metų besitęsusios sovietinės vergovės, šie kosmopolitai "susiprichvatizavo" ir Lietuvos bei kitų posovietinių valstybių turtus.
Mums visiems būtina išmokti aiškiai skirti valdžią nuo Valstybės. Tai ne tas pats. Valdžios keičiasi, o Lietuvos Valstybė išlieka jau 1000 metų, jei ne de facto, tai bent de jure.
Tačiau kosmopolitai kaip tik ir siekia, jog Lietuvos Valstybė galutinai ir negrįžtamai išnyktų - ir de facto, ir de jure. Ir svarbu ne tai, kaip jie arti šio "galutinio" tikslo, o tai, kad jie to atkakliai siekia. Beje, visai to neslėpdami (pasiskaitykite, pvz., "anarchijos šauklių" Castor&Polux rašinius).
O Lietuvos Valstybės valdžios (ir buvusios, ir esamos - nuo pat 1990 m.) bei Europos Sąjungos biurokratai palaiko būtent tokius kosmopolitus.
Priežastis paprasta: ir ES, ir mūsų Valstybės "elitas" kaip tik ir "susilipdė" iš tokių kosmopolitų - tiesa, skirtingų atspalvių: nuo "raudonų" iki "žydrų".
Ir kaip tik todėl būtent jie turi realią galimybę valdyti valstybes, o tautininkams (tarptautinis terminas - nacionalistams) ir patriotams - bet kokioms nacionalistinėms - patriotinėms partijoms ir organizacijoms - Vyriausybiniu ir Parlamento lygmenyje trukdyti kurti masines tautines - patriotines partijas, ar net ir apskritai uždrausti tokioms partijoms netgi dalyvauti rinkimuose - ir tiesiogiai, ir netiesiogiai (pvz., įvedant turto cenzą - organizacijų registracijos mokesčius, reikalavimą mokėti dešimttūkstantines sumas už atskirų kandidatų ir viso partijos sąrašo registraciją kiekvieniems rinkimams, bei kitus mokesčius).
Kaip tik todėl beveik visos, Sąjūdžio pakilimo metais ir vėliau, susikūrusios tautinės - patriotinės partijos bei organizacijos arba palengva buvo "užsmaugtos" šių mokesčių, arba buvo priverstos "prisilipdyti" prie taip vadinamų "stambiųjų" partijų.
Deja, šiose Lietuvos partijose ir vieni, ir kiti - ir tautininkai (nacionalistai) bei patriotai, ir kosmopolitai - yra gerokai susimaišę, kadangi kosmopolitai tyčia vengia save aiškiai įvardinti ir slepiasi (maskuojasi) įvairiais kitais vardais, bandydami įteigti, jog realiame gyvenime egzistuoja ne nacionalistai (tautininkai) ir kosmopolitai, o kažkokie abstraktūs "dešinieji" ir "kairieji".
Tačiau būtent antitautiniai ir antipatriotiniai kosmopolitai yra dažniausiai sulindę į šitų įvairių partijų vadovybes, o tautiškai bei patriotiškai nusiteikę žmonės šiose partijose pastoviai stumiami į "politinį dugną".
Nors jau nemažai žmonių Lietuvoje vis aiškiau supranta, kad tie "dešinieji" Lietuvos partijų "elito" kosmopolitai savo praktinėje veikloje niekuo nesiskiria nuo "kairiųjų" Lietuvos partijų "elito" kosmopolitų, bet ši propaganda vis dar klaidina kai kuriuos žmones.
Bendra išvada būtų tokia:
Kadangi Lietuvoje nacionalistų ir patriotų partijų bei organizacijų mažai ir jos negausios, tai vienintelė galimybė turėti kažkokią įtaką Valstybėje yra vienos bendros tautinės - nacionalistinės - patriotinės organizacijos (vėliau ir partijos, kurioje būtų labai įvairios, gana savarankiškos, frakcijos), įkūrimas.
Visi mes turime labai aiškiai suprasti ir įsisąmoninti, kad Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės likimas priklausys nuo to, ar šiuo metu jau susiformavusios atskiros tautinės-patriotinės grupės bei pavieniai asmenys sugebės susitelkti į vieningą judėjimą, koks buvo Sąjūdis, ir atkurti Lietuvoje pastaruosius keliolika metų aktyviai naikinamas ir žlugdomas tautines-patriotines vertybes.
Deja, reali ilgametė įvairių bandymų sukurti bendrą judėjimą patirtis parodė, kad labai sunku įtikinti labai įvairius asmenis, su labai skirtingais požiūriais į įvairius socialinius, valdžios organizavimo, tarptautinius ir kitus klausimus, kad būtina susivienyti, tačiau neprarandant savo "atskirybių", ir kartu siekti visiems mums bendrų ir priimtinų vertybių.
Lietuvių tautinės ir patriotinės jėgos jau ne kartą bandė įkurti bendrą Tautinę asociaciją. Žygeivio ir "Raskilos" dainų klubo įkūrėjo bei vadovo Rimanto Matulio (savo laiku atkūrusio Lietuvių Tautininkų Sąjungą) iniciatyva beveik jau buvo pavykę susiburti, tačiau procesas dėl įvairių subjektyvių priežasčių sustojo pusiaukelyje.
Vis tik pamažu šis tautinių - nacionalistinių - patriotinių jėgų konsolidacijos procesas judėjo į priekį.
Po daugiau kaip metus trūkusių pasitarimų Internetinėje grupėje "Tauta", internetiniuose forumuose "Patriotai.Lt" ir "Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas", bei pakankamai karštų diskusijų įvairiuose oficialiuose ir neformaliuose susitikimuose, galų gale 2008 metų pradžioje kelių aktyvių tautininkų ir patriotų tarpusavio pasitarimuose buvo nuspręsta sukurti "skėtinę" organizaciją: Tautinių ir patriotinių organizacijų, grupių ir tiesiog aktyvių žmonių bendrą visuomeninę organizaciją - asociaciją, vienijančią ne tik įvairias tautines - patriotines - paveldosaugines - gamtosaugines - lietuvybę palaikančias visuomenines organizacijas, bet ir tautiškai bei patriotiškai nusiteikusius visuomenės veikėjus, bendradarbiaujančią tiek su Lietuvos politinėmis partijomis, tiek ir su neformalių judėjimų atstovais bei platesniais visuomenės sluoksniais.
Pagrindiniai organizacijos kūrimo principai buvo iš esmės galutinai aptarti Lietuvių tautinių jėgų susitikime Vilniuje 2008-06-07. Susitikime dalyvavę labai įvairių politinių ir visuomeninių organizacijų atstovai susitarė baigti rengti konkrečius steigiamos organizacijos dokumentus ir priimti jų galutines redakcijas sekančiame - steigiamajame - susirinkime, kuris įvyko Vilniuje 2008-07-20.
Susitikime dalyvavę asmenys priklausė ir tam tikra prasme reprezentavo įvairias formalias ir neformalias visuomenines ir politines tautines-patriotines organizacijas bei grupes, įvairius Lietuvos Valstybės regionus.
Šiame steigiamajame susitikime dalyvavo Lietuvių Tautininkų Sąjungos, Lietuvos Centro Partijos, Lietuvos Laisvės Lygos, Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos, Lietuvos Žygeivių Sąjungos ir alternatyvių jaunimo judėjimų atstovai.
Visų pirma mums reikėjo aiškiai apibrėžti tas pamatines vertybes, kurių siekis ir būtų bendra, visus tautiškai ir patriotiškai nusiteikusius žmones vienijančia, "šerdimi".
Po ilgų ir įtemptų diskusijų galų gale suformulavome štai tokį bendrąjį siekį:
"Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje."
Taip pat palaipsniui suderinome 11 kitų - jau labiau konkretizuotų - principų, deklaraciją, šūkį ir judėjimo pavadinimą - Lietuvių Tautinis Centras (LTC).
Galų gale patvirtinome bendru balsavimu štai tokius dokumentus:
Lietuvių Tautinio Centro
DEKLARACIJA
Telkimės Tautai
Politinis triukšmas ir įniršis dangsto nelaimę: Tauta žudoma, naikinant mūsų Valstybę, gamtą, kultūrą.
Mes siūlom: atmeskime smulkmenas, susitelkim svarbiausiam - Lietuvių Tautos, jos Valstybės atkūrimui.
Kviečiame visus, kam svarbi ne valdžia, o galia ir valia: neleiskim įvykti tam, kas nepataisoma!
Visi, kas ryžtasi Tautos brandinimo veiklai pagal Lietuvių Tautinio Centro Lietuvai duodamus įsipareigojimus, junkitės ir telkitės ilgam, sunkiam ir vieninteliam šiandien prasmę turinčiam darbui – Valstybei ir Tautai!
Lietuvių Tautinis Centras
***
Už vieningą lietuvišką Valstybę!
LIETUVIŲ TAUTINIO CENTRO
ĮSIPAREIGOJIMAI
Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.
1. Lietuvių grąžinimas į Lietuvą ir imigracijos sustabdymas.
Įstatymais apriboti imigraciją (tame tarpe darbo). Suteikti mokesčių lengvatas darbdaviams, įdarbinantiems sugrįžtančius lietuvius. Įvesti ekspertų siūlomą papildomą mokestį darbdaviams už kiekvieną įdarbintą imigrantą. Nustatyti darbdavio teisinę atsakomybę už imigranto išvykimą iš Lietuvos teritorijos po darbo sutarties pabaigos.
2. Lietuvos Valstybės išsaugojimas.
Įtvirtinti Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir įstatymų viršenybę. Atmesti bet kokius viršvalstybinės konstitucijos variantus ar kitokį diktatą iš bet kurios užsienio šalies, viršvalstybinės institucijos, tarptautinės organizacijos pusės. Pripažinti negaliojančiu sprendimą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Bet koks Konstitucijos keitimas bei ES sutarčių pasirašymas, mažinantis Lietuvos Valstybės suverenias galias, galimas tik skelbiant privalomą referendumą.
3. Lietuvių tautybės išsaugojimas, ryšio su protėviais įteisinimas.
Panaikinti 2008 m. vasario mėn. pateiktas antitautiškas įstatymo pataisas, kuriomis tautybė paversta vien pasirenkamu dalyku, šitaip sunaikinant atsakomybę prieš savo prigimtinę tautybę. Įstatymais įtvirtinti tautybės pasirinkimą tiktai pagal kilmę.
4. Išsaugoti litą, atsisakyti euro įvedimo.
Paskelbti neterminuotą moratoriumą euro įvedimui. Klausimą spręsti referendumu dėl lito išsaugojimo (formuluote: „Ar pritariate Lietuvos nacionalinės valiutos lito panaikinimui?“).
5. Atsisakyti baudžiamojo persekiojimo ir laisvės atėmimo už tautines-patriotines pažiūras ar veiklą.
Atmesti visas pataisas Baudžiamajam kodeksui dėl „tautinės nesantaikos kurstymo, lapelių laikymo, platinimo ir t.t.“, dėl „nesantaiką propaguojančių ar antikonstitucinių organizacijų kūrimo, dalyvavimo jose“ ir kt., tol kol jas siūloma taikyti už tautinę-patriotinę veiklą. Dėl tos pačios priežasties panaikinti laisvės atėmimo bausmę iš BK 170 str. „Dėl tautinės nesantaikos kurstymo” arba panaikinti patį straipsnį, paliekant tik administracinę atsakomybę.
6. De facto pakeisti valstybės tvarką iš biurokratinės į demokratinę.
Panaikinti nebūtinus apribojimus, baudas, mokesčius, draudimus. Atvirumas tokiems valstybės tvarką iš esmės keičiantiems pasiūlymams visose srityse. Pvz.: 1) panaikinti PVM mokslo projektams. 2) nuimti mokesčius naujoms mikro ir mažoms įmonėms ir biurokratinius suvaržymus (išskyrus registraciją) bent jau pirmų 5 metų laikotarpiui (t.y. ne mažiau paramos gyventojų verslo iniciatyvoms nei Airijoje). 3) iš esmės pakeisti viešųjų pirkimų įstatymą kaip biurokratinį ir korupcinį.
7. Pripažinti Senovės Baltų pasaulėžiūros ir tikėjimo dvasinę, istorinę, kultūrinę vertę, religinėms bendrijoms suteikti lygias teises.
Senovės Baltų tikėjimo bendruomenėms suteikti teisę išsaugoti bei puoselėti savo šventvietes ir aplinką apie jas (atskiru ministro įsakymu, be kišimosi į religinių bendruomenių įstatymą). Sudaryti lygias galimybes tikintiesiems išlaikyti savo religines ar tikėjimo bendrijas, išpažinti tikėjimą ir gauti valstybės paramą.
8. Gamtos išsaugojimą iškelti aukščiau ekonomikos.
Medžių kirtimas ribojamas, ypač nac. parkuose, draustiniuose, miestuose, gyvenvietėse. Plyni miško kirtimai griežtai apriboti (galimi tik su viešai skelbiamu ministro leidimu), apvalios, tame tarpe ir celiuliozės gamybai skirtos medienos „eksportas“ iš Lietuvos teritorijos uždraustas. Žmogaus kišimasis ir veikla, pažeidžianti ekosistemas gamtos draustiniuose privalo būti uždrausti įstatymais. Medžioklė griežtai ribojama.
Remiamos visuomenės iniciatyvos, prisidedančios prie gamtos atkūrimo ir ekosistemų išsaugojimo. Viešojo intereso gynimas (nepriklausomai, kas kreipiasi į teismą) įteisinamas kaip skatintina pilietiškumo forma. Įstatymu įtvirtinti, kad konflikto atveju pripažįstamas teisumas tai pusei, kuri gina gamtą. Leidimai privačių asmenų grupėms, atstovaujančioms viešąjį interesą, atlikti inspekcijas bet kurių įtartinų įmonių teritorijoje, baudos ir kita teisinė atsakomybė gamtą teršiančioms įmonėms (kraštutiniu atveju, jas uždarant arba nacionalizuojant). Vyriausybei nepavaldi institucija su „greito reagavimo“ tarnyba į bet kokį signalą dėl gamtos niokojimo.
9. Parama gimstamumui lietuvių šeimose skatinti.
Remiant šeimas su mažamečiais vaikais labiau akcentuoti ne išmokas, o mokestines lengvatas. Įstatymu nustatyti proporcingą komunalinių ir kitų mokesčių mažinimą šeimoms, auginančioms vaikus (-ą) iki 16 metų amžiaus.
10. Visuotinis karinis paruošimas, teritorinio gynybos principo grąžinimas.
Kariniai apmokymai atitarnavusiems 1-o parengties stovio kareiviams ir savanoriams (tokių yra dauguma) privalo vykti kasmet. Savanorių pajėgos ir kiti daliniai turi būti ruošiami ne karui miškuose, o teritorinei gynybai miestuose, atskiriems padaliniams – pastoviose vietose, realioje dabartinėje aplinkoje.
11. „Lietuvio pažymėjimas“.
Lietuviams, turintiems ir nenorintiems atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva išsaugojimui ir palaikymui suteikti oficialų „Lietuvio pažymėjimą“: lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę, turi teisę gauti „Lietuvio pažymėjimą“, su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas. „Lietuvio pažymėjimas“ sugrįžusiems nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, suteikia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę be jokių apribojimų.
Kitose svarbiose srityse (mokslo reforma, pilietybės įstatymas, totalinės kontrolės - gyventojų pokalbių klausymo, jų veiklos sekimo - panaikinimas ir kita) yra privalu palaikyti tą pusę, kuri geriau užtikrina Lietuvių Tautos, Lietuvos Valstybės ir Lietuvos gamtos bei tradicijų išsaugojimą. „Ekonomika“, „gerovė“ ir kitos „pirklio mentaliteto“ sąvokos turi būti antraeilės.
Pastaba - potencialiems kritikams iš karto paaiškinu: ši LTC 11-os punktų Programa nėra galutinis ir nekeičiamas "Šventasis raštas". Tai greičiau jau Lietuvių Tautinio Centro Konstitucija, kuri ateityje, be jokios abejonės, bus tobulinama, tikslinama ir papildoma. Tačiau tai darysime tik labai gerai apsvarstę pateiktus pasiūlymus ir jų pasekmes, pritarus visiems LTC nariams.
***
Taip 2008-07-20 gimė Lietuvių Tautinis Centras (LTC).
Pirmoji LTC spaudos konferencija įvyko 2008-08-20.
„Lietuvių Tautinis Centras yra galimybė konsoliduoti tautines jėgas konstruktyviai veiklai ir sutelkti išsisklaidžiusias tautiškąsias sroves. Pagrindiniai uždaviniai yra sudaryti stiprų tautinį smegenų centrą ir pilietinės valios platformą, kuri padėtų pateikti valdžios institucijoms konkrečius reikalavimus“, - naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė LTC pirmininkas Marius Kundrotas.
"Situacija pas mus, kaip ir likusioje Europoje - visur valdo kosmopolitai, o tautiškai nusiteikę žmonės varomi vos ne į pogrindį. Bet koks tautiškumo pasireiškimas iškart suniekinamas ir supeikiamas. Bet juk turime sukurti Tautų Europą, o ne dar vieną Sovietų Sąjungos analogiją, kaip šiuo metu bandoma daryti.
Tuo pat metu įvairiose valstybėse būtina išsaugoti santykinį jų visuomenių homogeniškumą (tolydų artumą bei santykinį vienodumą) - socialinį, nacionalinį, kalbinį, religinį ir kt. Priešingu atveju, jei visuomenės homogeniškumo rodikliai viršija kritinę ribą (pvz., dėl masinės svetimtaučių imigracijos ar nuskurdusių vargšų bei oligarchinių turtuolių sluoksnių susiformavimo), visuomenėje prasideda neramumai ir galų gale įvyksta kruvinos revoliucijos.
Prisileidžiama emigrantų iš kitų žemynų, iš kitų tautų, kurių kultūrinės, religinės, kalbinės tradicijos yra visai kitos, ir kurie visiškai nenori perimti europinių tradicijų - o kada jų skaičius pasiekia kritinę masę, prasideda socialiniai neramumai. Mes Lietuvoje turime stengtis iš anksto tai sustabdyti, kol homogeniškumo rodikliai nepasiekė kritinių reikšmių.“ (Mano mintys konferencijoje, kurias žiniasklaida vėliau gerokai "supaprastino", todėl čia jas išdėsčiau nuosekliai, be "tarpų" - K.Č.)
Mindaugas Šimkūnas: "Organizacija visų pirma kelia švietėjiškus tikslus - bus siekiama ugdyti jaunimą, kuris šiuo metu yra nusivylęs politika ir su valdžia dažniausiai bendrauja per policiją, ir ruošti jį dalyvavimui politikoje tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygmeniu".
Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka apgailestavo, kad Lietuvos jaunimą yra apėmusios kosmopolitizmo ir apolitiškumo „bacilos". "Stipri tauta, tautiška tauta, nusiteikusi kovoti už tikrą lietuvišką Valstybę bus tik tada, jei tautiškas bus jaunimas“, - sakė J. Panka.
Štai Romualdo Ozolo, vieno iš LTC steigėjų, dėl ligos negalėjusio dalyvauti konferencijoje, parašyta kalba, perskaityta žurnalistams spaudos konferencijoje 2008-08-20 ELTOS rūmuose:
Pristatant Lietuvių Tautinį Centrą
Lietuvių Tautinis Centras – tai lietuvių tautinio atgimimo Europos Sąjungos sąlygomis ideologinis, politinis ir organizacinis visuomeninis centras.
Lietuvių tautos ugdymo tuos ar kitus dalinius klausimus sprendžiančių organizacijų apstu. Lietuvių Tautinis Centras telkia tas iš jų, kurios sutinka koordinuoti savo veiklą sprendžiant likiminius Lietuvai emigracijos, imigracijos, demografijos, Tautos sveikatos, kalbos, nacionalinio ūkio, gynybos ir kitus esminius klausimus, kurių nesupranta ar nenori spręsti nacionalinė valdžia. Šia prasme Lietuvių Tautinis Centras yra visuomeninė opozicija šalies politinei valdžiai, besivadovaujanti pačiu svarbiausiu, vieninteliu prasmę beturinčiu kriterijum – Lietuvių Tautos išlikimo ir jos nepriklausomo gyvenimo išsaugojimo požiūriu.
Lietuvių Tautinis Centras vadovaujasi nuostata, kad stojimas į Europos Sąjungą Lietuvai iškėlė daug visiškai naujų klausimų, daugelio kurių nacionalinė vyriausybė Tautos plėtotei naudinga linkme nė nebegali išspręsti, jeigu sprendimo procesuose nedalyvaus pati Tauta. Todėl Centras mano, kad būtina atkurti Tautos galias, kurios ir tegali atgaivinti ir palaikyti nacionalinę valdžią. Partijos ir valdžios turi vykdyti Tautos, o ne pinigų valią. Pirma galia, paskui valdžia, protingai administruojanti Tautos valią. Lietuvių Tautinis Centras telkiasi ilgam ir nuosekliam bei kryptingam darbui ir kviečia prie jo prisidėti visus, kuriems dar ne visiškai svetimas idealizmas.
Į Lietuvių Tautinį Centrą susiburia jaunimas su šviesiu protu, stipria valia ir aiškiu tikslu. Kaip palydintis ir padėti jauniesiems dar bandantis, galiu tik pasidžiaugti, kad sena svajonė ir siekis matyti šitaip Lietuvai įsipareigojantį jaunimo būrį – pildosi.
Romualdas Ozolas
Nepriklausomybės akto signataras
2008 m. rugpjūčio 20 d., Vilnius
2008-08-23 LTC surengė savo pirmąjį mitingą prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo, o 2009-03-11 organizavo patriotinę eiseną.
Kaip parašė savo straipsnyje "Nepriklausomybės eisena: čia tik pradžia" LTC pirmininkas Marius Kundrotas:
"Jau 2008-08-23 LTC surengė pirmąją demonstraciją prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo. Drauge su pagarba ligšioliniams Tautos kovotojams, išsakyti svarbiausi šiandienos iššūkiai – globalizmas, kosmopolitizmas, anarchija, valdžios aparato korupcija, Doros ir Tautos kontūrų išskydimas, žmonių susiskaldymas ir susipriešinimas. Šiandienos aplinkoje aidint neiginiams, LTC iškėlė teiginį: "Už vieningą lietuvišką Lietuvą".
2008-10-05 Lietuvių Tautinis Centras surengė gamtos išsaugojimo akciją „Medžių sodinimas Tėvynei“, kurios tikslas – pradėti Lietuvos miškų atkūrimą. Medžių sodinimas yra pirma simbolinė akcija, kuria pradedamas vykdyti LTC įsipareigojimas gamtos išsaugojimą iškelti aukščiau ekonomikos. Akcija prasidėjo keleto simbolinių medžių pasodinimu Vilniuje, Žirmūnuose.
2008-10-11 LTC tęsė gamtos išsaugojimo akciją „Medžių sodinimas Tėvynei“: Panevėžio raj., netoli Karsakiškio gyvenvietės, Žaliosios girios plyname kirtime buvo pasodinta pirmoji giraitė - LTC nariai ir rėmėjai pasodino daugiau nei 6000 pušaičių. Miško sodinimo akcijos pabaigoje LTC įkūrėjai pasodino 8 ąžuoliukus ir klevelį, kurie simbolizuoja mūsų organizacijos praktinės veiklos pradžią. Sodinime dalyvavo beveik šimtas gamtos puoselėtojų.
2008-01-17 Vilniuje, Kairėnų Botanikos sode įvyko gamtosauginė-šviečiamoji akcija - inkilų įvairiems paukščiams kabinimas. Organizatoriai: judėjimas "Už Gamtą", Lietuvių Tautinis Centras ir Lietuvos ornitologų draugija.
2009-03-11 LTC gausiose patriotų gretose atšventė Nepriklausomybės dieną. Ši diena tapo daugiau, nei švente. Ji žymi Tautos atgimimo pradžią. Devyniolikos metų istorija jungiasi su dabartimi, atverdama kelią į ateitį.
Nepriklausomybės diena suvienijo skirtingas kartas, įvairius visuomenės sluoksnius, atskiras sroves. Žinomi politikai ir intelektualai žengia išvien su alternatyvaus jaunimo atstovais ir žmonėmis iš gatvės. Šiandien dar syk atbundame sutelkti Lietuvos: visi skirtingi ir visi vieningi.
Lig šiol gana spontaniškas tautinis judėjimas įgauna aiškią institucionalizuotą struktūrą. Išsibarsčiusios grupės jungiasi į darnias gretas. Oligarchinės nomenklatūros marginalizuotas patriotizmas grįžta į viešąsias erdves.
LTC šiandien sudaro Tautinio Atgimimo platformą. Jo 11-os Punktų kodekse apibrėžti siekiai – Lietuvių Tautos ir Valstybės, doros ir šeimos, gamtos ir kultūros išsaugojimas, puoselėjimas, klestėjimas. LTC uždaviniai – tautinio identiteto definicija, nacionalinio suvereniteto stiprinimas, užsienio diktato atmetimas, migracijos prevencija, politinės santvarkos reforma iš biurokratinės į demokratinę, lygios teisės religinėms bendrijoms, patriotizmo reabilitacija."
Pastaruoju metu tautiškai ir patriotiškai nusiteikusių žmonių tarpe vyksta labai įvairios diskusijos apie Vito Tomkaus įkurtą "Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimą", buriantį žmones, kurie neabejingi Lietuvai.
Aš manau, kad norėdami rinkimuose laimėti valdžią, galimus mūsų rinkėjus bei potencialius sąjungininkus neturime "atmesti" vien todėl, kad jie kai kuriais klausimais mąsto ne visaip taip, kaip mes, o stengtis sudaryti kuo platesnes sąjungas su visais tautiškai nusiteikusiais žmonėmis, kuriems rūpi Lietuvių Kalbos ir Lietuvių Tautos išlikimas, ir visiems kartu dalyvauti rinkimuose bendrame sąraše.
Esu įsitikinęs, jog dėl vieno ar dviejų "nelabai gryno tautiškumo ir patriotiškumo atstovų" atmesti visą plataus Tautinio Sąjūdžio idėją, o pastaruoju metu ir realią galimybę naudotis "Respublikos" grupės leidiniais tautinių idėjų platinimui visuomenėje, yra ne tik labai kvaila, bet ir kenksminga. Nes tai bus naudinga tik Lietuvą valdantiems antitautiniams ir antipatriotiniams kosmopolitams.
Savo mintį pabandysiu paaiškinti vaizdžiai, pateikdamas porą priežodžių: "Kada vežimas iki ašių įklimpęs gilioje baloje, tai jį trauksi ir čigonų padedamas." "Kada tavo namas dega, nežiūri, kas tau padeda jį gesinti, kokios spalvos jo kelnės, kreivas jis ar šleivas, vienaakis ar žvairas."
Beje, jau senovės kinai suprato bendrą bet kokio karo dėsnį: "Tavo priešo priešai yra tavo potencialūs sąjungininkai. Gal būt laikini, bet dabar jie sąjungininkai."
Būtent sąjungininkai, o ne - visada ir visur - idėjiniai draugai ar bičiuliai. Reikia tai aiškiai skirti. Kartu reikia atsiminti labai svarbią taisyklę: "Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo".
Akivaizdu, jog antitautiniai ir antipatriotiniai kosmopolitai labai išsigando besiformuojančios strateginės sąjungos tarp gerai organizuotos tautinės-patriotinės jėgos - Lietuvių Tautinio Centro, "gatvės" nacionalistų-patriotų skinų, mokslinio - akademinio elito ir žymios dalies Lietuvos žiniasklaidos.
To klaikiai bijo jau ne tik kokie nors NK95 ir Anarchija.lt aktyvistai, bet ir valdžioje sėdinčių partijų antitautinis ir antipatriotinis kosmopolitinis "elitas". Juk tai yra jų "amžino sėdėjimo valdžioje, bekaitaliojant tik kėdes" pabaigos pradžia.
Kęstutis Čeponis yra Lietuvių Tautinio Centro pirmininko pavaduotojas ideologijai
