Kitų likimus griaunantys vairuotojai gali jaustis nebaudžiami. Net ir girti avariją sukėlę ar kelis žmones užmušę jie išvengia laisvės atėmimo bausmės – pabūti nelaisvėje tenka tik vienam iš šimto, rašo "Klaipėda".
Reikalauja milijono litų
Prokurorai tikisi, kad dar šį mėnesį Klaipėdos rajono apylinkės teismui bus perduota byla dėl kraupiausios šių metų avarijos.
Liepos pabaigoje netoli Klaipėdos remontuojamame autostrados ruože dideliu greičiu lėkęs „Ople Calibra“ rėžėsi į priešais važiavusį automobilį „Renault Espace“.
Šis nuo smūgio perskrido skiriamąją juostą, išlėkė į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į priešais važiavusį vilkiką. Susidūrimo būta tokio stipraus, kad „Renault“ akimirksniu užsiliepsnojo. Liepsnose žuvo penki žmonės, tarp jų du vaikai.
Dar viena maža mergaitė iš automobilio iškrito ir mirė Klaipėdos vaikų ligoninėje.
„Opel Calibra“ vairavo 26 metų klaipėdietis Artūras Klumbys. Po avarijos jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Vaikinas buvo suimtas dviem mėnesiams. Nors tyrimas dar nebaigtas, praėjusią savaitę jis paleistas į laisvę. Argumentas – jaunuolis turi dirbti, kad turėtų pinigų nukentėjusiesiems atlyginti neturtinę žalą.
Anot bylą tiriančios Klaipėdos rajono policijos tyrėjos Ainos Skromanienės, artimųjų reikalaujama suma viršija milijoną litų.
Vaikinui taip pat gresia iki dešimties metų nelaisvės.
Užmušė ir pabėgo
Laisvėje šiuo metu teismo laukia ir klaipėdietis Liudas Tevelavičius. Įtariama, kad jis gegužės 15-osios naktį daugiabučio namo kieme partrenkė ir mirtinai sužalojo dviračiu važiavusią Klaipėdos muzikinio teatro solistę Ritą Konstantinovienę. Vyras iš avarijos vietos pabėgo. Vėliau pareigūnai jį girtą rado namuose.
Paklausus, kada byla pasieks teismą, ją kuruojanti Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Saulė Pučkienė teigė, kad tokia data kol kas neaiški.
Šiemet jau žuvo šimtai
Per aštuonis šių metų mėnesius šalyje jau įvyko 4320 avarijų. Jose 475 žmonės žuvo ir 5483 buvo sužeisti.
Daugiausiai avarijų – net 3314 – įvyko dėl vairuotojų kaltės.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad girtas ar apsvaigęs avarijos, kurioje buvo nesunkiai sužalotas žmogus, kaltininkas gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
Jei blaivus vairuotojas sukelia avariją, kurioje sunkiai sužalojamas žmogus, jam gali grėsti iki penkerių metų nelaisvės. Girtam vairuotojui bausmė didinama iki šešerių metų.
Neblaivus vairuotojas, avarijoje mirtinai sužalojęs žmogų, gali būti baudžiamas nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimu, o blaivus – iki aštuonerių metų nelaisvės.
Kalėjime pūdyti neverta
Klaipėdoje dirbantis advokatas Mindaugas Kepenis teigė, kad, remiantis neoficialia statistika, tik vienas iš šimto avarijos kaltininkų sulaukia realios laisvės atėmimo bausmės. Kiti taip pat nuteisiami kalėti, tačiau dažniausiai – lygtinai.
Kitaip tariant, trejus metus kalėti nuteistas vairuotojas sulaukia ir malonės – jo bausmės vykdymas atidedamas keleriems metams ir galiausiai, nė karto per tuos metus neprasižengus, visiškai išnyksta.
„Mano praktikoje nėra buvę atvejų, kad avarijos kaltininkas gautų realią laisvės atėmimo bausmę. Manau, kad tai teisinga. Nereikia pūdyti žmonių kalėjimuose už sukeltas avarijas, kurios traktuojamos kaip neatsargus nusikaltimas. Juk vairuotojas tikrai specialiai nesukelia avarijos ir tyčia nežudo žmogaus“, – nuomonę reiškė advokatas.
Parengė kodekso pataisas
Tačiau tokiai nuostatai kategoriškai prieštaravo Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas.
Jis buvo vienas darbo grupės, prieš dvejus metus parengusios Baudžiamojo kodekso pataisas, narių.
Darbo grupė tuomet siūlė griežtinti bausmes avarijų kaltininkams. Pataisose buvo numatyta, kad girtiems ar apsvaigusiems vairuotojams, dėl kurių kaltės avarijose buvo nesunkiai sužalotas žmogus, būtų skirtas vienerių metų laisvės atėmimas.
Jei toks nusikaltimas padaromas pakartotinai, vairuotojas turėtų kalėti dvejus metus.
Bijo paskatinti korupciją
„Dabar irgi numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų. Tačiau ką tai reiškia? Mėnuo irgi yra iki trejų metų. Todėl mes manėme, kad yra tikslinga įteisinti fiksuotas laisvės atėmimo bausmes“, – sakė V.Sadauskas.
Tačiau tokios pataisos Seimo nepasiekė. Jas sukritikavo kitos ministerijos. Teisingumo ministerijos atstovai tvirtino, kad pernelyg griežtų sankcijų nustatymas gali neigiamai paveikti korupcijos lygį, nes ir vairuotojai, ir policijos pareigūnai būtų labiau suinteresuoti susitarti.
„Keista, kad girto vairuotojo sukelta avarija, kurioje žūsta žmogus, yra neatsargus nusikaltimas. Tačiau jei girtas peiliu švaistyčiausi gatvėje ir sužaločiau žmogų, tai jau nebūtų traktuojama kaip neatsargus nusikaltimas“, – savo nuomonę pavyzdžiu iliustravo departamento direktorius.
Valdo Gariūnų karta
V.Sadauskui keista ir tai, kad aukštesnės instancijos teismai sušvelnina ar net panaikina pirmosios instancijos teismų skirtas bausmes.
Tačiau V.Sadauskas tikino, jog šiuo metu naujos pataisos, numatančios griežtesnes bausmes, nėra rengiamos.
„Tegul pirmiausiai politikai pritaria toms idėjoms, su kuriomis vargstame nuo pavasario, kad būtų griežtinamos nuobaudos girtiems ir greitį viršijantiems vairuotojams. Tuomet gal ir vėl imsime žiūrėti į priekį. Su protingais politikais viską galima padaryti. Tačiau dabar pjauname tai, ką pasėjome. Kai šaliai vadovauja gariūninė karta, ko ir benorėti“, – įsitikinęs V.Sadauskas.
Jo nuomone, tai, jog nebuvo griežtinamos nuobaudos avariją sukėlusiems ir žmones sužalojusiems vairuotojams, jau turi pasekmių – šiuo metu keliuose vykstantis karas.
„Taip atsitiko todėl, kad nebuvo klausoma specialistų. Todėl ir pasiekėme kritinę ribą“, – teigė V.Sadauskas.
Tikra bausmė – pinigai
Tačiau advokato M.Kepenio nuomone, didžiausia bausmė avariją padariusiems ir žmogų užmušusiems ar sužalojusiems vairuotojams – priteista neturtinė žala.
Draudimo kompanijos tokią žalą atlygina tik iki 500 eurų, todėl likusią sumą turi mokėti patys vairuotojai.
Jie dažnai nukentėjusiems moka kone visą gyvenimą.
„Blaivus studentas naktį važiavo ir partrenkė į gatvę iššokusį girtą vyrą. Už tai teismas jam skyrė trejus metus realios laisvės atėmimo bausmės ir priteisė 80 tūkst. litų neturtinės žalos. Tai – absurdas. Tas vaikinas tokių pinigų gal net niekada neuždirbs“, – piktinosi M.Kepenis.
Advokato tikinimu, avarijoje artimo žmogaus netekę nukentėjusieji taip pat nėra suinteresuoti kaltininką pasodinti už grotų.
„Gal iš pradžių ir yra skaudu, bet nukentėjusieji galiausiai suvokia, kad ne specialiai tas žmogus padarė avariją. Jiems nė kiek ne geriau, jei kaltininką pasodins. Kur kas naudingiau, jei kaltininkas atlygina patirtą žalą. O jei jis sėdės dešimt metų kalėjime, tai tiek laiko ir negalės mokėti. Bausmių griežtinimas avarijų skaičiaus tikrai nesumažins. Anksčiau juk vagims ir rankas nukapodavo, tačiau vagystės neišnyko“, – argumentavo M.Kepenis.
Virginija Spurytė
