Pasienio savivaldybės dūsta nuo neprašytų svečių. Vidaus reikalų ministerija ragina visas šalies savivaldybes ieškoti vietos, kur laikinai būtų galima priglausti nelegalus. Tiesa, dalis savivaldybių į raginimą solidarizuotis žiūri nepatikliai.
Pirmiausiai – kėdainiečių saugumas
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius sako, kad nepaisant to, jog tokio skaičiaus pabėgėlių priimti visa šalis ir atskiros savivaldybės nei ruošėsi, nei nori, tačiau teks solidarizuotis su pasienio savivaldybėmis.
Vis dėlto pirmiausia rūpinamasi kėdainiečių saugumu. Patalpos, kuriose numatoma leisti glaustis migrantams, leis nesunkiai užtikrinti tvarką.
„Mes nusprendėme, kad tinkamiausios yra buvusios areštinės patalpos, kurios tebepriklauso policijos komisariatui. Jos prieš kelis metus buvo suremontuotos, ten yra vandentiekis, kanalizacija, sudarytos galimybės apsaugai.
Grotuoti langai, uždaras kiemelis, patalpos budinčiam personalui. Mums svarbiausia kėdainiečių saugumas“, – akcentavo A. Kacevičius.
Tiesa, jis pridūrė, kad Kėdainiuose veikiančios apsaugos paslaugas teikiančios tarnybos į pagalbą savivaldybei neskuba. Neskubėjo ir gerokai švelnesnės situacijos metu, tad ir paramos užtikrinant tiek kėdainiečių, tiek pačių migrantų saugumą, nesitikima.
„Kai mes ieškojome saugos tarnybų, kurios sutiktų Kėdainių specialiojoje mokykloje budėti, kai reikėjo patalpose izoliuoti karantine iš užsienio grįžusius asmenis, nė viena jų nesutiko padėti.
Tad ir dabar manome, kad apsauga turės rūpintis policijos pareigūnai arba kariai savanoriai“, – sakė A. Kacevičius.
Žmogaus teisių fronte – nieko naujo
Gaila, tačiau kol kas jokių žinių iš Žmogaus teisių komitete besidarbuojančio kraštiečio Tomo Bičiūno nėra. Pagalbos patariant, konsultuojant Kėdainių rajono savivaldybę, kaip elgtis tokiu jautriu ir sudėtingu metu savivaldybės vadovai kol kas iš jo nėra sulaukę.
Vis dėlto veikiausiai galima pasidžiaugti, kad ekstremalios situacijos akivaizdoje parlamentaras randa laiko dalyvauti kaimo bendruomenių šventėse. Belieka tikėtis, kad sukdamasis smagiame šokio ratelyje jis randa būdų kraštiečius nuraminti bei papasakoja, kas jų laukia, Kėdainiuose apgyvendinus būrį nelegalų.
Tad ar nebus pažeistos žmogaus teisės, jei pabėgėliai, gal net šeimos su vaikais, bus įkurdinti ant areštinės gultų? Juk, rodos, vienintelis jų „nusikaltimas“ – saugesnio ir sotesnio gyvenimo paieškos.
A. Kacevičius neslepia: patalpose yra būtiniausi dalykai, ne daugiau. Maistu, drabužiais ir būtinomis higienos priemonėmis pabėgėlius savivaldybė žada aprūpinti pati. Taip pat – ir koronaviruso tyrimais.
„Patalpose tilptų apie 40 asmenų. Manau, kad iš bėdos galėtų ir šeima su vaiku vienoje patalpoje gyventi, tačiau taip, ten buvo areštinė, tai reiškia, jog įrengtos kameros, vienutės, grotos ant langų ir t.t.
Mes pasiūlėme tokias patalpas, kokias galėjome pasiūlyti. Ar čia veš šeimas, ar neveš – spręsime ne mes. Gal Vidaus reikalų ministerija paskirstys pabėgėlių šeimas į patogesnes patalpas, o pavienius asmenis į tokias, kaip mūsų.
O gal patalpų net neprireiks, gal VRM ras būtų sustabdyti šį migrantų antplūdį“, – svarstė administracijos direktorius.
Klausimų daugiau, nei atsakymų
Savivaldybės kaip susitarusios piktinasi ne tik reikalavimu tvarkytis su dar viena krize – lyg maža būtų koronaviruso sukeltų problemų.
Daugiausiai nepasitenkinimo kyla dėl to, kad informacijos mažai, klausimų daug, atsakymų pateikti niekas neskuba.
„Kėlėme klausimą kodėl nebuvo sušaukta Valstybės gynimo taryba. Situacija Lietuvoje pakankamai karšta. Išreiškėme priekaištą ministerijai, kad komunikacijos yra per mažai.
Mes nežinome, ar pakaks tų 10 dienų saviizoliacijai? O gal reikės pasirūpinti pabėgėliais ilgiau?
Nežinome, kaip reikės elgtis.
Susitikime paaiškėjo, kad dalis migrantų yra iš Afrikos, nekalba nei rusiškai, nei angliškai, tik sava kalba. Su jais susikalbėti bus problema. Ką su tokiais reikės daryti?
O ką reikės daryti, jei vienas ar keli jų susirgs koronavirusu? Jei reikės gydyti ligoninėje, kas už tai sumokės?“, – vardijo A. Kacevičius.
Skaičiuojama, kad vieno migranto išlaikymas kainuos kelias dešimtis eurų per dieną. Dar neaišku, kas ir kaip kompensuos visas šias išlaidas.
Kai kurios savivaldybės atsisako priimti
Ne visos savivaldybės į prievolę priimti nelegalus žvelgia palankiai. Dalis savivaldybių labai aiškiai leido suprasti, kad pabėgėlių priimti net nesiruošia.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius viešai sakėsi gaunantis savivaldybių atsakymus, kad jos… tiesiog neturi patalpų, o tai reiškia, kad ir negali priimti pabėgėlių.
Tiesa, tikimybė, kad savivaldybėje nėra nė vieno nenaudojamo pastato, kuriame galėtų įsikurti bent keli žmonės, yra lygi apskritam nuliui.
Kėdainių rajono savivaldybė savo ruožtu dingsties nepriimti pabėgėlių neieškojo. A. Kacevičius paklaustas, ar yra erdvės savivaldybei atsisakyti priimti pabėgėlius, leido suprasti, kad apie tokią galimybę nebuvo pagalvota.
„Kol kas informacijos, ar galima atsisakyti priimti pabėgėlius, neturime. Tiesa, kol kas tai tik ministerijos ruošimasis ateičiai, nes šiuo metu migrantai yra apgyvendinami pasienio savivaldybėse.
Bet jei pabėgėlių kiekiai ir toliau išliks tokie, kokie yra pastaruoju metu, turbūt nebus kitos išeities – juos teks apgyvendinti ir kitose savivaldybėse“, – sakė administracijos direktorius. Jis akcentavo, kad tokioje situacijoje reikia solidarizuotis su pasienio savivaldybėmis ir nepalikti jų vienų.
Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, taip pat dalyvavęs susitikime su Vidaus reikalų ministerija bei ilgai šiuo klausimu diskutavęs su kitais merais, žodžių į vatą nevynioja: centrinė valdžia nuėjo lengviausiu keliu.
„Aš suprantu ir savo kolegas merus, kurie sako, kad neturi kur priimti pabėgėlių. Šiuo metu valstybė eina lengviausiu keliu – atsisuka į savivaldą ir prašo skirti patalpas.
Bet juk mes žinome, kad kone kiekvienoje savivaldybėje yra Turto bankui priklausančių patalpų, yra Švietimo, sporto ir mokslo ministerijai priklausančių bendrabučių, kurie yra tušti arba kurių užimtumas siekia apie 15 proc.
Aišku, mes taip pat galėjome siūlyti kitokias patalpas, kad ir Kunioniuose esantį socializacijos centrą, kuris Socialinės apsaugos ministerijai priklauso.
Bet matydami tą bandymą spręsti problemas kitų rankomis, mes ir pasiūlėme areštinę, kuriai neseniai buvo skirta pusė milijono eurų, ji buvo suremontuota ir po to tapo nebereikalinga. Tai VRM priklausančios patalpos, tad jas ir siūlome.
Tikrai nesiruošiame siūlyti viešbučių, ar kitų tvarkingų patalpų. Juk nutuokiame, kokie žmonės ateina ir ko jiems reikia.
Gaunasi, kad turime jais rūpintis labiau, nei savo žmonėmis – duoti jiems stogą virš galvos, priemones, drabužius, maitinimą, medicinos paslaugas.
Mes puikiai suprantame ir mūsų žmonių nuomonę šiuo klausimu“, – kalbėjo V. Tamulis.
Atsiskaityti neskuba
Prašymas solidarizuotis šiuo metu apskritai skamba kaip patyčia, ypač kai dar nesutvarkytos koronaviruso pandemijos valdymo bėdos. Solidarumas – dalykas geras, kai jis yra abipusis. Tačiau patirtis rodo, kad solidarizuojasi neretai tik savivalda, o centrinė valdžia paskui ieško būdų, kaip solidarumą gražiai pamiršti.
„Solidarumas turi egzistuoti, problema yra milžiniška.
Bet kai atsimename kaip į tą solidarizaciją žiūri centrinė valdžia, noro padėti sumažėja.
Štai kai visai neseniai tvirtino peržiūrėtą valstybės biudžetą, jokio solidarumo dėl 20 mln. stygiaus savivaldybėms kažkodėl nematėme.
Arba kovidinė situacija – savivaldybės vertėsi per galvą, dėjo daugybę laiko ir pastangų, kad būtų suvaldyta krizė, o kai reikėjo už tam tikrus dalykus atgauti pinigus, prasidėjo visokie atsirašinėjimai.
Taip merai ir prisimena solidarumą, kuris dažnai būna vienpusis“, – neslepia meras.
Sako, kad sienos reikėjo gerokai anksčiau
Jis pridūrė, kad nelegalių migrantų problemą reikia spręsti, tačiau nori nenori atsimenama ir kaip iki to buvo prieita. Jeigu centrinė valdžia būtų savo laiku priėmusi tinkamus sprendimus, galbūt dabar savivaldybėms nebūtų kraunama našta tvarkytis su dviem ekstremaliomis situacijom vienu metu.
„Stebina tai, kad jau nuo 1991 metų esame atkūrę nepriklausomybę, jau tiek metų esame ES ir NATO nariai, o tokią sieną esame palikę kiaurą.
Daugiau, kaip 600 km kone plika siena su nedraugiška ES nepriklausančia šalimi. Šiandieną atsibudome tik, kad reikėtų apsaugoti ją. Štai ir turime problemą“, – kalbėjo Kėdainių rajono savivaldybės meras.
Autorius: Eglė KUKTIENĖ
