„Žinau, kad buvo ieškota tam tikrų kompromisų, galbūt į kai kurias pastabas bus ir atsižvelgta, bet, vis dėlto, man atrodo, šiandien labai aiškų signalą turime pasakyti, kad tai yra krizinė padėtis. Pirmiausia, turime sustabdyti krizę“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas.
Pirmadienį Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Žmogaus teisių centras, nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“ bei Lietuvos Raudonasis Kryžius kreipėsi į Vyriausybę, Seimą ir Vidaus reikalų ministeriją bei paragino persvarstyti „persvarstyti įstatymo pakeitimus“.
Anot nevyriausybininkų, Seimui teikiamos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama suvaldyti krizę, iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.
Parlamentarai ketina priimti pataisas, kurios prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų.
Be kita ko, Vyriausybės teikiamos pataisos apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija, taip pat grąžinant migrantus suteiktų daugiau galių Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Migracijos departamentui.
Nevyriausybininkų teigimu, visi suvaržymai bei numatyti laisvių ribojimai be jokių išimčių būtų taikomi ir pažeidžiamiems žmonėms – mamoms su vaikais, nepilnamečiams, kurie atvyko niekieno nelydimi, besilaukiančioms moterims.
Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva susiduria su reiškiniu, kuris „nėra įprastinė migrantų krizė“.
„Mes patiriame hibridinę ataką. (...) Tai nėra žmonės, kurie bėgtų nuo karo, maro ir bado. Dalis jų yra studentai, studijavę su ilgalaikėmis Baltarusijoje su ilgalaikėmis vizomis, buvę visiškai saugiose sau sąlygose – gyvenę studentų bendrabučiuose, mokęsi. Dabar jiems yra nutrūkę mokslai, jie yra siunčiami privaloma tvarka kaip ginklas prieš Lietuvą. Mes turime atremti ataką, kuri yra skirta Lietuvai“, – dėstė ministras.
„Mūsų teisinė bazė buvo kurta idealioms aplinkybėms“, – pridūrė jis.
Politikas taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į pastabas, teisės aktai ateityje galės būti patikslinti.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį Valstybės gynimo tarybos posėdžio teigė, kad Lietuvoje „migracijos sistema yra naudojamasi“, todėl pakeitimai yra būtini ir svarbūs. Savo ruožtu prezidento vyriausias patarėjas Darius Kuliešius sakė, kad šį projektą vertino teisininkai, o jie „neįžvelgė tokių paminėtų rizikų“.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai sulaikė 1716 migrantų – porą dešimčių kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė valstybės mastu yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
