26 metų Dovilė tapo pirmąjį savo vasarišką paveikslą – saulėtą pakrantę ir iki jos lengvai besiritančias jūros bangas. Optimizmu spinduliuojanti jauna mergina sako dabar galinti lengviau atsikvėpti, mat prieš kelis mėnesius jai taikytas inkstų vėžio gydymas šalčiu.
„Man operacijos metu iš inksto pašalino keturis auglius. Aišku, dalis inksto buvo pažeista, nes kaip šaldo, tai apšaldo visur aplinkui. Dalies inksto netekau, bet turiu dar kitą inkstą“, – sako Dovilė.
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas radiologas Mantas Trakymas rodo ne tik inkstų naviką, bet ir ledo burbulą, kuris susiformuoja šaldant vėžį. Pagrindinis gydytojo tikslas – sunaikinti naviką ir maždaug centimetrą aplink jį. Per praėjusius metus vėžio institute, pasak gydytojo, atlikta kiek daugiau kaip dvidešimt tokių gydymo šalčiu procedūrų – kriobliacijų. Pasak gydytojo radiologo, šios procedūros atliekamos sudėtingiems pacientams bendroje nejautroje.
„Tai yra būdas, kai tu su specialiomis adatom įduri į naviką ir iš tų adatų galo formuojasi šaltis, užšaldo audinius aplink save iki -40 laipsnių ir tuo būdu pasiekiamas ląstelių sunaikinimas“, – sako M. Trakymas.
O Lietuvoje kasmet inkstų vėžio diagnozę išgirsta apie 700 žmonių. Dažniausiai tai būna senjorai, tačiau pasitaiko ir itin jaunų, darbingo amžiaus žmonių. Ir daugelis jų iš pradžių net nežino, kad jie serga šia liga, mat inkstų vėžys, ypač ankstyvų stadijų, yra besimptomis.
Daugiau kaip pusei žmonių liga nustatoma atsitiktinai, profilaktinio pasitikrinimo metu. Tiesa, pasak Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vadovės Birutės Brasiūnienės, šiemet dėl koronaviruso pandemijos į gydytojus kreipiasi pacientai, kurių būklė sunki.
„Pandemija tikrai išderino ir ligonių, kurie turi ateiti pasitikrinti laiku, grafiką. Ir, žinoma, mes turime daugiau ir uždelstų atvejų. Taip pat mes, chemoterapeutai, kurie dirbame su išplitusiu inkstų vėžiu, tikrai stebime daugiau sunkesnių ligonių“, – sako B. Brasiūnienė.
Moksliniai tyrimai rodo, kad riziką susirgti inkstų vėžiu didina rūkymas, nutukimas, taip pat ilgalaikis vaistų vartojimas. Pasak medikų, dažniau gali susirgti ir tie asmenys, kuriems jau diagnozuotas cukrinis diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas, arterinė hipertenzija.
Spėliojama, kad prie didžiulio sergamumo prisidėjo ir Černobylio avarija, mat pagal susirgimų skaičių pirmauja Baltarusija, Lietuva, Latvija, Estija ir Čekija. Tad medikai įspėja bent kartą per metus pasitikrinti dėl inkstų vėžio.
„Jeigu jūs atliksite pas savo šeimos daktarą ultragarsinį tyrimą bent sykį per metus, tikrai nustatysite besivystantį inkstų vėžį. Kiti simptomai – jau yra kraujavimas, kraujas su šlapimu, skausmas jau, čiuopiate kažkokį darinį šone. Jau yra vėlyva diagnozė“, – sako onkourologijos skyriaus vedėjas Albertas Ulys.
Tarptautinės inkstų vėžio koalicijos atlikta pacientų apklausa parodė, kad net 96 procentai sergančių šiuo vėžiu asmenų patiria nerimą ir baimę. Maždaug pusė apklaustųjų patikino nekalbantys apie savo problemas su šeima ir draugais. O, pasak psichologų, kad žmogus ištvertų gydymą ir greičiau sveiktų, itin svarbi yra psichinė sveikata.
„Grupinė terapija – tai yra erdvė, kur žmonės kalba ir sunkius dalykus, ir kartu juokiasi, dalijasi linksmais dalykais. O tai yra kai ir gyvenime – daug visokių jausmų. Integruojame šokio, judesio terapiją, muzikos terapiją“, – sako klinikinė psichologė Sandra Birbilaitė.
Tokie meniniai užsiėmimai pačios ligos negydo, tačiau padeda ligoniams greičiau sveikti – įveikti nerimą ir baimę, taip pat lengviau priimti gyvenimo iššūkius.
