„Kalbėti apie galimą vėlavimą, likus daugiau kaip trejiems metams iki projekto pabaigos – manau, truputėlį keista“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Viena yra kalbėti. Kitas dalykas yra tiems, kuriems reikia daryti“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas priminė, jog Rūdninkų karinis miestelis, skirtas vokiečių kariams, įrengiamas dvejais etapais – pirmasis jau startavo šių metų rugpjūtį.
„Dabar yra antro etapo procesas, kuris turėjo būti su tokiais dalykais kaip urbanistinės studijos parengimas, visų reikalavimų išpildymai ir taip toliau“, – aiškino politikas, pridurdamas, jog konkursas dėl antrojo etapo infrastruktūros vystymo planuojamas šaukti dar šiais metais.
„Kalbėti apie tai, kad vėluos – dar tikrai anksti, kadangi (konkurso – ELTA) šaukimą mes padaryti dar galime šiais metais. Tada įvyktų per kelis mėnesius derybos su galimomis įmonėmis. Ir jos indikuoja, kad statybos darbai gali užtrukti nuo 2,5 iki 3,5 metų. Iš principo, iki 2027 m. pabaigos įmanoma visa tai padaryti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Be to, pabrėžė jis, pats projektas bus išpildomas etapais.
„Tai reiškiasi, kad pradėtume, pavyzdžiui, nuo technikos saugyklų, garažų, po to eitume į bendrabučius. Ir galbūt krepšinio aikšteles darytume jau pabaigoje. Tai visi tie dalykai yra dėliojami, modeliuojami ir daromi“, – sakė konservatorius.
„Kol kas esame darbiniame procese, viskas yra kontroliuojama. Gali būti rizikų, bet visa tai mes deriname su mūsų partneriais. Jie viską žino, supranta dinamiką. Aš siūlyčiau, kad vietoje to, kad kalbėti apie kažkokius vėlavimus, padaryti viską, kad tie darbai būtų laiku padaryti“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda TV3 televizijai užsiminė, kad įrengiant reikiamą infrastruktūrą Vokietijos brigados priėmimui, Lietuva gali vėluoti. Tiesa, jis pažymėjo, kad vėlavimas „nėra toks beviltiškas“. Tad, šalies vadovo įsitikinimu, naujoji Krašto apsaugos ministerijos (KAM) turės skirti aiškų prioritetą šiam klausimui.
„Aš manau, kad pusės metų ar kelių mėnesių vėlavimas tikrai būtų priimamas suprantamai ir suprantančiai“, – svarstė G. Nausėda.
Berlynas dar 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
