„Ateinančiai Vyriausybei reikia nedaryti klaidų, pirma pamatuoti, o tik po to kirpti“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės teigė L. Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras leidžia suprasti, kad skuboti sprendimai galėtų būti žalingi Lietuvai. Todėl politikas tikisi, kad socialdemokratų vedama būsima valdančioji dauguma tokių veiksmų nesiims.
„Būsimam premjerui bus pristatyta visa situacija, kaip Kinija veikia Europos saugumą. Manau, kad (socialdemokratai – ELTA) kažkokių skubotų žingsnių, kurie gali paveikti mūsų santykius su Amerika – nesiims“, – dėstė L. Kasčiūnas.
„Neabejoju, kad būsime pakankamai išmintingi. Mes iš opozicijos apkasų pakontroliuosime, kad klaidų, šioje vietoje, nedarytume“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad Lietuvos ir Kinijos dvišalių santykių padėtis grįžo į dėmesio centrą po to, kai Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pareiškė, jog reikėtų gerinti kontaktą su Pekinu.
„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Nors LSDP rinkimų programoje teigiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai, socialdemokratai akcentuoja, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.
Savo ruožtu tokią poziciją remia ir Prezidentūra. Šalies vadovas Gitanas Nausėda palaiko siekį normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija ir viliasi, kad Pekinas pakeis savo poziciją ir šalių ambasadoriai grįš prie darbų abejose valstybėse.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
