„Visada stengiamasi pabrėžti, kad viena ar kita grupė nėra lobistai, o tik šiaip daro poveikį sprendimų priėmimui. Siūlyčiau nustoti apsimetinėti, kad tai yra tiesa, ir suprasti, kad lobistinė veikla yra bet koks poveikio darymas sprendimų priėmimui“, – tvirtina R. Mrazauskaitė.
Deklaruojančių lobistinę veiklą tėra mažiau nei penki
Anot R. Mrazauskaitės, jau 15 metų beveik kasmet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuriai pavestas lobizmo įstatymo kontroliavimas, teigia, kad dabartinis reguliavimas neveikia. Jos tikinimu, tą patį tvirtina ir dauguma verslo atstovų. Be to, tokią veiklą sudėtinga reguliuoti.
„Lobistinė veikla – toks reiškinys, kurį be galo sunku sureguliuoti. Seime dabartinį projektą rengia Seimo darbo grupė, sudaryta iš akademikų, politikų, tik vieno, mūsų žiniomis, verslo asociacijos atstovo. Ko gero, netgi šiems ekspertams ir tikrai savo darbą išmanantiems žmonėms yra sunku suprasti, koks modelis Lietuvoje tiktų. Faktas, kad mūsų prieš tai pasirinktas amerikietiškas reguliavimo modelis neprigijo Lietuvoje“, – konstatuoja R. Mrazauskaitė.
Savo ruožtu lobistas Šarūnas Frolenko skaičiuoja, jog, pagal oficialius duomenis, užsiimantys lobistine veikla deklaruoja apie 30 žmonių, tačiau dalis jų pateikė informaciją, kad lobistinės veiklos vis dėlto nevykdė. „Turbūt tų praktiškai veikiančių ir deklaruojančių, kuo užsiima ir kokius interesus atstovauja, yra iki 10. Turbūt, kad net iki penkių“, – svarsto Š. Frolenko.
Jis neslepia, kad šie skaičiai neatitinka realybės. Lobistas pabrėžia, kad dabartinis Lobistinės veiklos įstatymas lobistus supranta labai siauriai – jais laikomi tik tie asmenys, kurie deklaravo užsiimantys šia veikla.
Su tuo sutinka ir Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. Anot politiko, ne paslaptis, kad Lietuvoje visos verslo struktūros turi savo atstovus Vyriausybėje ir Seime, bet jie nefiksuojami kaip lobistai, nes nedeklaruoja tokios veiklos.
„Apskritai pas mus daug žmonių vaikšto po Seimo ir Vyriausybės koridorius, dalyvauja posėdžiuose, atstovaudami įvairias institucijas, bet niekur nėra fiksuojami. [...] Kolegė kalbėjo, kad įstatymas neveikia. Jis veikia tiek, kokia jo reglamentavimo zona. Yra penki lobistai, kurie dirba, oficialiai užsiregistravę. Jiems tas įstatymas ir taikomas“, – atkreipia dėmesį A. Sysas.
Apie susitikimus su lobistais Seimo nariai nepraneša
Politiko teigimu, kasdienis Seimo nario darbas – išklausyti vienos ar kitos grupės pretenzijas dėl jai aktualių įstatymų, tačiau dauguma tokių grupių ar asmenų šias pretenzijas pateikia ne kaip lobistinę veiklą, o kaip nuomonės išsakymą.
„Tas pats Laisvos rinkos institutas ir jo atstovai. Jie – irgi lobistai. Jie siunčia nuomonę apie visus įstatymus, kurie vienaip ar kitaip liečia didįjį verslą, išsako pozicijas. Įvairios asociacijos: prekybos, alkoholio, tabako, farmacijos kompanijos, nuolat, galbūt netiesiogiai, kontaktuoja su visais Seimo nariais. Jie savo nuomonę pasiunčia visiems. Taip daroma įtaka“, – sako A. Sysas.
A. Sysas pripažįsta, kad apie susitikimus su lobistais nėra viešai skelbiama. Anot Seimo nario, tai dažnai daroma ir dėl to, kad žmogus, atėjęs į susitikimą Seime ar Vyriausybėje neprisistato lobistu, nors jo veikla tai liudytų. „Aš pažįstu tris ar keturis žmones, kurie ateina ir pristatydami sako – aš lobistas“, – tvirtina Seimo narys ir prideda, kad prievolė skelbti apie susitikimus su lobistais, nesukeltų didelių keblumų, bet turėtų būti reglamentuota. Esą kitu atveju atsirastų manipuliacijos tarp to, kas yra lobistinė veikla, o kas tėra nuomonės išsakymas.
A. Sysui antrina ir R. Mrazauskaitė, akcentuodama, kad patys lobistai dažnai žaidžia sąvokomis. Jos nuomone, tai darome ir dėl to, kad Lietuvoje žodžio „lobizmas“ bijoma, jis turi neigiamą konotaciją. „Visada stengiamasi pabrėžti, kad viena ar kita grupė nėra lobistai, o tik šiaip daro poveikį sprendimų priėmimui. Siūlyčiau nustoti apsimetinėti, kad tai yra tiesa, ir suprasti, kad lobistinė veikla yra bet koks poveikio darymas sprendimų priėmimui“, – tvirtina R. Mrazauskaitė.
Pašnekovė neslepia, kad „Transperancy International“ tam tikra prasme galima pavadinti „skaidrumo lobistais“, kaip tai įvardija R. Mrazauskaitė. Ji prideda, jog pagal dabartinį įstatymą nepelno siekiančios organizacijos registruotis kaip vykdančios lobistinę veiklą neturėjo ir negalėjo.
„Mes savanoriškai savo tinklalapyje ir metinėse ataskaitose visada pranešame, kokius susitikimus turėjome, kokius pasiūlymus pateikėme kokiems teisės aktams. Stengiamės tai daryti naudodami oficialus kanalus – pateikiant pasiūlymus, pavyzdžiui, darbo grupės metu arba per konsultacijas“, – aiškina R. Mrazauskaitė.
Neigiami lobistinės veiklos padariniai labiausiai veikia mokesčių mokėtojus
Lobistas Š. Frolenko įsitikinęs, kad neigiamas lobizmo suvokimas yra pagrindinė problema, dėl ko sunku reglamentuoti lobistinę veiklą. Jo teigimu, mūsų visuomenėje lobistas suvokiamas kaip žmogus, darantis blogus dalykus, ir tokios pozicijos laikosi netgi Seimo nariai.
„Net Seime, pateikiant įstatymo pataisų projektą, dalis Seimo narių lobistinės veiklos įstatymą vertino kaip kyšininkavimo įstatymą. Kodėl taip yra? Turbūt todėl, kad mes dar nesuprantame, jog iš tikrųjų lobizmas, interesų atstovavimas yra demokratijos dalis. Demokratinėje visuomenėje visuomet egzistuoja interesų grupės, kurios siekia atkreipti dėmesį į jiems rūpimus klausimus ir siekia, kad tie klausimai būtų sprendžiami“, – pabrėžia Š. Frolenko.
Pasak jo, kol nepasikeis neigiamas požiūris į lobizmo, tol šios veiklos reglamentavimas Lietuvoje bus sudėtingas. A. Sysas ir R. Mrazauskaitė vardija, kad neigiamos įtakos lobizmas vis dėlto turi ir dėl jos dažniausiai nukenčia mokesčių mokėtojai.
„Baisiausia, kad neįmanoma paskaičiuoti žalą, nes apie labai didelę poveikio dalį mes apskritai nežinome. Kai tyrimo metu klausiame verslininkų, kas, jų nuomone, dažniausiai nukenčia nuo neskaidrios įtakos darymo teisės aktams, įstatymams, jie sakė – visų pirma tai yra piliečių piniginė. Nukenčia kiekvieno iš mūsų gerovė, pasitikėjimas politine sistema. Kai žmonės nesupranta, kaip yra priimami įstatymai, jie tiesiog nepasitiki politikais, partijomis ir nukenčia visos šalies biudžetas. Kartais turbūt gan ženkliai gali išsikreipti teisinė sistema“, – pasekmės nurodo R. Mrazauskaitė.