Tik įdomu, kiek tokių entuziastų pagalvoja, kad besikeičiantis klimatas – kai žiemos tampa vis šiltesnės, o pavasariai vėsesni – naikina arba gausina tam tikras žuvų rūšis. Ir tik laiko klausimas, kada Lietuvos ežeruose bei upėse išliks tik pačios stipriausios, t. y. gebančios prisitaikyti, žuvų rūšys.
Lietuvos zoologas ichtiologas, biomedicinos mokslų daktaras Egidijus Bukelskis sako, kad klimato poveikis daro įtaką ne tik žuvims, bet ir kitiems organizmams. Žemės vystymosi istorijoje klimatas daug kartų keitėsi, sausringus laikotarpius keitė drėgni, lietingi, šaltus orus – karšti periodai. Visa tai atsispindėjo ir žuvų pasaulyje – kito jų rūšinė įvairovė, paplitimas, gausumas. Po staigių ir ilgalaikių klimato pokyčių vienos žuvų grupės išnykdavo, tačiau vietoj jų atsirasdavo visiškai naujos iki tol negyvenusios žemėje. Pavyzdžiui, taip sausumos vandenyse išnyko riešapelekės žuvys, kurių atstovės – latimerijos iki mūsų dienų išliko tik todėl, kad persikėlė gyventi į jūras.
Jam pritaria ir trisdešimties metų žvejybos patirtį turintis karpininkas Tomas Būdas, kuris pastebi, kad mūsų gamtoje vyksta žmogaus akiai nematomi klimato atšilimo padariniai. Tai mažų vandens gyvių, tokių kaip midijos, planktonai, fitoplanktonai, bakterioplanktonai, zooplanktonai ir įvairūs vandens (ir ne tik) vabzdžiai bei kirminai, prisitaikymas prie atšilimo. „Ženkliai atšilus klimatui, šaltesnį vandenį mėgstančios žuvys (lašišos, upėtakiai, kiršliai) susidurs su dauginimosi problema, išnyks seliavos ar panašios žuvys, kurios įpratusios gyventi šaltuose vandenyse. Tačiau vykstant atšilimo procesui Lietuvoje gali atsirasti dar daugiau šiltavandenių žuvų, tokių kaip: karpiai, amūrai, kurie turėtų tinkamą temperatūrą neršti“, – mintimis dalijasi žvejys T. Būdas.
Klimato kaita ne naikina, o gausina tam tikras žuvų rūšis
Dr. E. Bukelskis sako, kad būtų labai sunku vertinti, ar atskirų žuvų rūšių gausėjimas susijęs vien tik su klimato pokyčiais. Vis dėlto kai kurių svetimų kraštų rūšių plitimas rodo, kad kylanti temperatūra „naudinga“ šilumą mėgstančioms žuvų rūšims. Dėl to iš piečiau esančių teritorijų žuvys patenka į vėsesnius vandenis, čia tampa „agresorėmis“ ir kartais smarkiai sumažina vietinių rūšių gausą, o atskirais atvejais sukelia net ekologines katastrofas. Pašnekovas tvirtina, kad vienas tokių pavyzdžių – baltojo plačiakakčio plitimas Misisipėje. 1970 metais baltieji plačiakakčiai buvo išleisti žemupyje. Dabar jie jau aptinkami pačiose upės ištakose, o tai reiškia, kad šios žuvys per 40 metų „nukeliavo“ daugiau nei 6 tūkstančius kilometrų.
Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Robertas Staponkus kalbėdamas apie klimato kaitos padarinius Lietuvoje teigia, kad žuvis Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse būtų priskirta prie organizmų grupių, kurioms klimato pasikeitimas turėtų itin neigiamą poveikį. Tačiau, pasak pašnekovo, numatant vieną iš klimato kaitos pasekmių – vandens lygio kilimą pasauliniame vandenyne, šis procesas būtų labai naudingas Baltijos jūroje gyvenančioms žuvims. „Visų pirma, padidėtų sūraus ir deguonies prisotinto vandens prietaka į Baltijos jūrą, o tai ne tik padėtų apsivalyti jūrai, bet ir pagerintų neršto sąlygas žuvims bei padidintų jų įvairovę. Migruojančioms žuvų rūšims taip pat neturėtų būti didesnio poveikio, kadangi manoma, kad kritulių kiekis mūsų regione didės, tad problemų su upių vandeningumu taip pat neturėtų kilti“, – savo pastebėjimus dėsto R. Staponkus.
Vykdomas ir dirbtinis žuvų gausinimas
Manoma, kad kai kurios žuvys dėl klimato pokyčių tapo retos ar visai išnyko. „Visoje Eurazijos šiaurinėje ir vėsaus klimato dalyje sparčiai nyksta eršketinės žuvys. Mūsų šalies vandens telkiniuose dabar reti vijūnai, visiškai išnyko skerssnukiai, ežeruose vis rečiau beaptinkame meknių. Nykstančių šamų išteklius turime atkurti juos veisdami dirbtinai, tačiau šios pastangos jau duoda puikių rezultatų – šamų pas mus gausėja“, – tvirtina biomedicinos mokslų daktaras E. Bukelskis.
Kitų žuvų pagausinti, deja, nėra taip jau paprasta. Nors daug metų intensyviai veisiami ežeriniai sykai, jų ištekliai negausėja. Daugeliui žuvų didelį neigiamą poveikį turi ne tik klimato pokyčiai, bet ir tiesioginė žmogaus veikla. Visų pirma, vandens kokybės blogėjimas, o su tuo dažnai susijęs ir mitybos sąlygų bei nerštaviečių būklės prastėjimas. Viena didžiausių problemų, kuri sukelia migruojančių žuvų išteklių nykimą, – upių vagų tvenkimas ar jų tiesinimas. Taip prarandamos ištisos populiacijos, skurdėja rūšių genetinė įvairovė, manoma, kad dėl to, pavyzdžiui, mažėja lašišinių žuvų.
Kiekvienas galime prisidėti prie žuvų išsaugojimo
Kaip sako Lietuvos zoologas ichtiologas, biomedicinos mokslų dr. E. Bukelskis, viena iš priemonių, galinti sumažinti žmogaus daromą neigiamą poveikį žuvų ištekliams, – naujų aplinkai nekenksmingų energijos šaltinių naudojimas. Vėjo jėgainių, saulės, potvynių–atoslūgių energijos panaudojimas turi tapti alternatyva hidroelektrinėms. Atitinkamai didėjant šios energijos gamybai mažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o atsisakant akmens anglių, mazuto deginimo krosnyse bus galima išvengti natūralių vandens telkinių cheminių savybių pokyčių.
„Visa tai labai svarbu, norint išsaugoti tas retąsias žuvų rūšis, kurioms didžiausias pavojus kyla nerštavietėse ar jų migravimo keliuose. Kad žmogaus veikla gali padėti atkurti žuvų išteklius, akivaizdu: pagerėjus migravimo keliams per Klaipėdos sąsiaurį, į Kuršių marias nerštui atplaukiančių perpelių, žiobrių pagausėjo šimtus ir tūkstančius kartų. Efektyvia žuvų išteklių apsauga nerštavietėse buvo atkurti lašišų, šlakių ištekliai. Visa tai teikia vilčių, kad, laiku imantis kompleksinių priemonių, klimato pokyčių sukeliamą poveikį žuvims galima gerokai sumažinti“, – įsitikinęs dr. E. Bukelskis.