„Turime didžiulį pranašumą prieš potencialų priešininką ir jis tikrai tą žino“, – sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas nurodė, kad Rusijai telkiant pajėgas Ukrainoje karinė grėsmė Lietuvai yra itin sumažėjusi, nors konflikto tikimybė išlieka.
„Rusijos grėsmė yra nuolatinė, ji buvo, yra ir mano galva, išlieka, ir net stiprės ši grėsmė. Bet šiandien matome, kad Ukrainoje rusai įstrigo labai rimtai, jie yra sukaustyti Ukrainos fronte, kare“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.
Pasak jo, Rusija šiuo metu permeta pajėgas iš Tolimųjų Rytų, iš šiaurės bei iš esmės „iš visų karinių apygardų“, įskaitant ir Kaliningrado sritį.
„Labai rimtai įsivėlusi į kovas ir turi nuostolių pirmoji tankų armija, kuri, pagal Rusijos planus, yra skirta grynai veikti ir atakuoti mūsų kryptyje. Tad šią minutę, kai vyksta karas, konvencinė ataka sausumos pajėgomis yra mažai tikėtina arba ta grėsmė yra žemesnė, nei įprastai“, – patikino generolas leitenantas.
Kartu jis pabrėžė, jog Rusijai prarandant pranašumą, karas gali pakrypti kitaip, pavyzdžiui, atakos NATO teritorijoje atveju, jei Rusijos pajėgos atakuotų taikinį greta NATO sienos ar artilerija net kirstų ją.
Į Lietuvą atvyks papildomai 5 tūkst. sąjungininkų karių
Per artimiausius du mėnesius į Lietuvą papildomai atvyks apie 5 tūkst. sąjungininkų karių, sako Lietuvos kariuomenės vadas.
Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkų kariai atvyks ne nuolatiniam dislokavimui, o pratyboms.
„Tai bus eilė pratybų, nėra taip, kad dislokavimas ir buvimas čia (...) Tai pratybų ciklas, kuris rodo mūsų pasirengimą ir rodo atgrasymą. Mes vykdome atgrasymą per pratybas“, – teigė generolas leitenantas.
Anot jo, Lietuva artimiausią mėnesį bus pasirengusi priimti trigubai daugiau sąjungininkų karių negu dabar yra.
V. Rupšys žurnalistams antradienį sakė, kad Lietuva jau šį mėnesį bus pasirengusi priimti trigubai daugiau nei dabar šalyje yra NATO sąjungininkų karių.
„Mes dabar esame priėmę labai didelę bataliono grupę, NATO priešakinę kovinę grupę, esame priėmę amerikiečių tankų batalioną – sustiprintą su atitinkamais artilerijos pajėgumais ir oro gynybos.
Mes du kartus tokių vienetų galime priimti iki balandžio pabaigos“, – nurodė jis.
Teigia, kad Lietuvai grėsmės nėra
„Aš tikiu visais pareiškimais, tiek NATO vadovo, tiek NATO kariniais vadovais, kitų šalių, kad nė vieno centimetro neatiduosime NATO šalies. Todėl visko gali būti. Bet pasikartosiu – šią minutę tokios grėsmės, kad iš Kaliningrado srities atakuos, tikrai nėra“, – teigė V. Rupšys.
Jis, Lietuvai minint narystės NATO metines, kartu su premjere Ingrida Šimonyte pirmadienį lankosi Pabradėje, Švenčionių rajone, kur dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas.
I. Šimonytė pabrėžė, jog per nepriklausomybės trisdešimtmetį Lietuvos kariuomenė sustiprėjo, o prieš 18 metų prisijungus prie NATO ir Aljansui dislokuojant vis daugiau pajėgų Lietuvoje „tikrai galime jaustis saugūs ir kurti savo ateitį“.
„Negaliu nepaminėti karo Ukrainoje, Rusijos invazijos, kuri kiekvieną dieną nusineša žmonių gyvybes, griauna infrastruktūrą, miestus, žudo žmones, visaip kenkia Ukrainos teisei pasirinkti savo pačios likimą, partnerius, savo aljansus. Akivaizdu, kad tai yra nusikalstama“, – sakė I. Šimonytė.
