Taip jis kalbėjo po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.
Prezidento, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado susitikimas vyko devynioliktąją karo Ukrainoje dieną. Pirmadienio rytą prasidedant dar vienoms Ukrainos ir Rusijos deryboms, Rusijos karinės pajėgos vis tiek nepaliaujamai šaudo į civilinius ir karinius Ukrainos objektus. Kyjive ir Žitomyre pranešama apie apšaudytus ir sugriautus daugiabučius, o Antonove – apie apšaudytą lėktuvų gamyklą.
Rusijai smogus netoli vakarinio Ukrainos Lvivo miesto įsikūrusiai karinei bazei, žuvo 35 žmonės, sekmadienį pranešė Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas kiek anksčiau pranešė, kad Tarptautiniame taikos palaikymo ir saugumo centre, į kurį naktį į sekmadienį pataikė Rusijos raketos, dirba užsienio instruktoriai, nors neaišku, ar jų buvo ten atakos metu.
Pasak krašto apsaugos ministro A. Anušausko, atsakyti, kas buvo toje bazėje, gali atsakyti tik tai ukrainiečiai, kas buvo toje bazėje.
„Mes tokių duomenų neturime. Kokių nors atsiliepimų lietuvių taip pat neturime, tai negalėčiau atsakyti. Tik tai rodo Rusijos pasiryžimą išbandyti ir mūsų raudonąsias linijas, kur jos siekia. Ar jos tik siekia iki Lenkijos-Ukrainos sienos, ar toliau.
Turiu galvoje tą ukrainiečių pareiškimą, kad gali atakuoti kokia nors paklydusi raketa. Apie tuos paklydimus jau dabar yra tokių keistų žinių“, – po susitikimo su prezidentu sakė A. Anušauskas.
Kroatijos gynybos ministras sekmadienį pranešė, kad karinis bepilotis orlaivis, kuris, matyt, nuskriejo visą kelią iš Ukrainos karo zonos virš trijų Europos NATO valstybių narių prieš suduždamas Kroatijos sostinės, buvo ginkluotas sprogstamuoju užtaisu. Sovietų sukurtas lėktuvas kirto Rumuniją ir Vengriją prieš įskrisdamas į Kroatiją ir vėlai ketvirtadienį rėžėsi į lauką šalia studentų bendrabučio. Per didelį sprogimą buvo apgadinta apie 40 stovėjusių automobilių, tačiau niekas nenukentėjo.
„Niekas nežino, nepatikrinta informacija, neturime tikslių duomenų“, – apie šį incidentą komentavo A. Anušauskas.
Pasak jo, apie tai bus diskutuojama ir po poros dienų vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime.
Laikas parodys, kiek Kinija įsitraukusi į karą Ukrainoje
Užsienio žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Rusija kreipėsi į Kiniją dėl karinės paramos. A. Anušauskas teigė, kad šio karo kontekste Rusijos ir Kinijos santykiai yra aktyvūs.
„Akivaizdu, kad tarp šalių vadovų kalbėta apie būsima karinę operaciją. Gal be didelių detalių. Akivaizdu, kad aptariama eiga šios karinės operacijos. Kiek Kinija įsitraukusi į tuos procesus, kurių nematome, laikas parodys. Tokių atsakymų niekas neturi, net ir Jungtinės Amerikos Valstijos“, – teigė A. Anušauskas.
„Visos šalys, kurios šioje situacijoje remtų Rusijos agresiją, turi suprasti, kad sankcijų režimas gali būti nukreiptas ir į jų pusę“, – pridūrė jis.
