„Kiekvienas verslininkas savo sąžinės ir moralės lygyje priima sprendimus. Jeigu aš būčiau susidūręs su tokia situacija – turėčiau verslą Rusijoje ir Baltarusijoje, seniai juos būčiau uždaręs“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.
„Man reikėjo tik poros valandų po karo paskelbimo priimti sprendimus ir duoti nurodymus savo bendrovėms, kad jokių santykių su Rusija ir Baltarusija negali būti. Ir tai buvo padaryta nežiūrint nuostolių“, – pabrėžė jis.
LVŽS pirmininkas paminėjo, kad gali egzistuoti priežastys, dėl kurių „Vičiūnai“ vis dar priversti veikti Rusijoje. Visgi, anot jo, tokios veiklos tęsimas įprastai parodo palaikymą Maskvos agresijai.
„Gal mes nežinome kokių nors aplinkybių, dėl kurių negalima nutraukti verslo Rusijoje. Galbūt yra kažkas tokio. Aš neimsiu asmeniškai teisti žmonių, nes nežinau aplinkybių. Bet kaip tokioje situacijoje žmonės priima sprendimus? Norėdami padėti Rusijai ir mažinti mūsų saugumą, jie toliau dirba su ja, o kas atsisako bet kokio verslo su agresore, jie remia Ukrainą“, – aiškino R. Karbauskis.
Ketvirtadienį Ukrainos nacionalinės kovos su korupcija agentūra (NKKA) paskelbė, jog įtraukė „Vičiūnų grupę“ į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą.
„Vičiūnų grupės“ atstovai Eltai perdavė, kad susilaiko nuo komentaro apie šį NKKA sprendimą.
Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto Ukrainos invaziją, 2022 m. kovo pradžioje Lietuvos įmonių grupės vadovas Šarūnas Matijošaitis pranešė, kad bendrovė iš Rusijos rinkos pasitrauks per 3–4 mėnesius. Tačiau paaiškėjo, kad „Vičiūnai“ veiklos Rusijoje nestabdo – bendrovė nėra pardavusi nėra pardavusi Kaliningrado srities mieste Sovietske veikiančios gamyklos, kuri toliau tęsia veiklą. Perrinktas Kauno miesto meras V. Matijošaitis yra ne kartą sakęs, jog bendrovė iš Rusijos rinkos palaipsniui traukiasi, ieško pirkėjo gamyklai.
