„Manau, kad diskusijos apie šauktinius dabar yra visiškai rinkiminis klausimas, nes nepasiruošta absoliučiai nei techniškai, nei personalo prasme“, – Žinių radijui penktadienį sakė R. Karbauskis.
Pasak LVŽS pirmininko, Lietuva turi įgyvendinti pirmo būtinumo priemones – priimti vokiečių brigadą, investuoti į divizijos kūrimą.
Seimas rudens sesijos pabaigoje pernai po pateikimo pritarė šauktinių reformai, kuri leistų pašaukti daugiau jaunuolių.
Pagal Vyriausybės pateiktą atnaujintą variantą, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams. Šauktinių reformoje numatyta ir galimybė vaikinams pasirinkti – jie galėtų tarnauti šešis arba devynis mėnesius.
Vis tik R. Karbauskis akcentuoja profesionalių karių rengimą.
„Mes šnekame apie karo studijas, kurios būtų integruotos į studijas aukštosiose mokyklose, kad galėtumėme paruošti ir karo medikus, ir inžinierius. Tikrai nematau prasmės tuos vaikus pirmiausia privaloma tvarka išsiųsti į karinę tarnybą, kur jie tarnautų pagal konservatorių siūlymą šešis mėnesius. Tai yra juokingas mėnesių skaičius“, – teigė R. Karbauskis.
Šaukimo reforma buvo derinama bene metus, tačiau valdantieji konservatoriai tikisi su partijomis sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.
Apie jį imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.
Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas, pasak Krašto apsaugos ministerijos, užtruktų ne mažiau kaip šešerius metus.
