Rusijos karinė invazija į Gruziją privertė mūsų valstybės vyrus susirūpinti Lietuvos saugumu. Politikai ragina nebijoti Kremliaus karinių veiksmų, tačiau perspėja: Maskva gali imtis kitų priemonių prieš Lietuvą.
Reaguodami į įvykius Gruzijoje, vakar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje susirinkę parlamentarai, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Povilas Malakauskas svarstė, kokios grėsmės gali kilti iš Rusijos ir kaip į jas atsakyti.
„Keičiantis aplinkai, valstybė turi būti sukūrusi tokius mechanizmus, kad galėtų labai operatyviai reaguoti į aplinkos pasikeitimus ir paderinti tuos mechanizmus, kurie nesuveikia taip, kaip reikia.
Kiekvienas konfliktas valstybėje, ypač toje, kuri ribojasi su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis, yra grėsmė ir Lietuvai“, - tvirtino P.Malakauskas.
Politikai ir aukšti šalies pareigūnai ragina nesibaiminti tiesioginių Rusijos karinių veiksmų prieš Lietuvą, tačiau Maskva gali imtis kitų grėsmingų priemonių: kibernetinių atakų arba ekonominio spaudimo. „Mes tam turi ruoštis ir adekvačiai atsakyti“, - pareiškė J.Olekas.
Pasak krašto apsaugos ministro, Lietuva atidžiai analizuos Gruzijos patirtį kare su Rusija ir atsižvelgs į gruzinų padarytas klaidas formuodama šalies saugumo politiką.
„šiuo metu Krašto apsaugos ministerija rengia naujas Mobilizacijos įstatymo ir Karinės prievolės įstatymo redakcijas. Be abejo, mes pasižiūrėsime, kaip vyko mobilizacija Gruzijoje, ir kai kuriais naujais elementais galbūt galėsime papildyti, - svarstė J.Olekas. - Manau, Gruzijos atvejis leis įtikinti kolegas skirti papildomų lėšų krašto apsaugos sistemai“.
Vakarykščio komiteto posėdžio dalyviai sutiko: dabartinė Lietuvos saugumo strategija ię esmės yra gera, tačiau reikėtų atidžiau peržiūrėti jos vykdymą ir pašalinti „tam tikras problemas“.
NSGK komiteto pirmininkas A.Sadeckas tvirtina, kad prie nacionalinio saugumo stiprinimo neprisideda tai, kad nėra vykdomi kai kurie dokumentai. Tad komitetas priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei išnagrinėti, kaip vykdomi nacionalinio saugumo politiką apibrėžiantys dokumentai ir Nacionalinio saugumo strategija. Ji paskutinį kartą buvo tikrinta 2005 m.
„Nacionalinio saugumo aplinka kinta kiekvieną dieną, gyvenimas eina, geopolitinė situacija keičiasi. Ir dėl Gruzijos atvejo tam tikra prasme aktualios tapo tos problemos, kurios nėra pas mus galutinai išspręstos.
Imkime krizių valdymo sistemą, kibernetinio saugumo klausimą, energetinio saugumo klausimą, galima kalbėti apie žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimą“, - kalbėjo A.Sadeckas.
NSGK pirmininkas pasiūlė sprendimą, kaip galima būtų sustiprinti šalies nacionalinį saugumą: kurti Vyriausybei pavaldų centrą, kuris galėtų analizuoti situaciją, analizuoti Lietuvos saugumo pokyčius vidaus ir išorės prasme ir teikti pasiūlymus atitinkamoms institucijoms.
