Nuo šių metų pasikeitus kai kurioms Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo nuostatoms prognozuojama, kad pinigų iš rėmėjų partijos surinks gerokai mažiau.
Naujoji tvarka ne tik uždraudė priimti aukas iš juridinių asmenų, bet ir per pusę sumažino fizinių asmenų aukos dydį. Fizinio asmens auka negali viršyti 21 tūkst. 750 litų ir 10 proc. deklaruotų metinių pajamų. Atsirado ir daugiau apribojimų. Pavyzdžiui, mažosiomis, iki 40 litų aukomis sukaupta suma negali būti didesnė negu 10 proc. visų lėšų, kurias rinkimams gali išleisti vienmandatės apygardos kandidatas. Be to, jos negali būti paaukotos grynais pinigais.
Tačiau jau pavasarį grupė Seimo narių, įžvelgusi paliktas galimybes tuos apribojimus apeiti, pasiūlė keisti kai kurias Baudžiamojo kodekso nuostatas ir įteisinti baudžiamąją atsakomybę už politinių partijų finansavimo tvarkos pažeidimus ne tik paramos gavėjui, bet ir partiją ar kampaniją neteisėtai finansuojančiam asmeniui. Tai ar tikrai įsigaliojus naujoms nuostatoms bus daugiau skaidrumo?
Seimo narys: pasiūlė už mane sumokėti
Nenorėjęs skelbti pavardės parlamentaras portalui Balsas.lt papasakojo štai tokią istoriją.
„Aš vieno verslininko, kuris mūsų partijai aukodavo, paprašiau. Kaip visi kiti – eina ir prašo, ar galėtum paaukoti?. Jis sako: „Negaliu paaukoti, grynų neturiu“. Sakau, man nereikia grynų. O jis sako: „Tu užsakyk, aš apmokėsiu reklamą“. Sakau, aš turiu per savo sąskaitą apmokėti, jeigu tu man pervestum į sąskaitą, aš apiforminčiau kaip auką. O jis man: „Na ir kvailas, kad tu taip nedarai, o kitaip negausi“. Taip ir išėjau be nieko. Bet turbūt yra ir tokių, kurie sutinka“.
„Landos“ egzistuoja!
Galimybę apeiti naująsias Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo nuostatas įžvelgia ir kiti Seimo nariai. Ypač skeptiškai jie vertina draudimą aukoti lėšas juridiniams asmenims: naujos nuostatos smarkiai apribojo partijų ir politikų galimybes surasti rėmėjų, bet skaidrumas yra tik sąlyginis, nes galimybė, kad įmonės vadovas pasislėps už darbuotojų, išlieka.
„Juridinių asmenų rėmimas buvo pakankamai skaidrus, kadangi buvo matyti, kas tas juridinis asmuo, buvo galima patikrinti, ar tas juridinis asmuo po to ar prieš tai nedalyvavo viešuosiuose konkursuose, ar negavo valstybinių užsakymų darbams ar paslaugoms atlikti, produkcijai parduoti“, – ankstesnės tvarkos privalumus akcentavo Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas.
„Jeigu koks nors juridinis asmuo norės paremti, visada yra galimybė skirti tuos pinigus fiziniam asmeniui, kad jis nuo savęs paaukotų. Tiesa, jis negali aukoti partijai, tik konkretiems kandidatams, bet teorinė galimybė, kad netiesiogiai aukos juridiniai asmenys, išlieka“, – patį paprasčiausią „mechanizmą“ apeiti įstatymus atskleidė J. Razma. Balsas.lt jis sakė neatmetantis, kad tokių bandymų gali būti.
„Jeigu įmonės vadovas nori parenti kokią nors partiją ar politiką, jis gali išmokėti savo darbuotojams kokias nors išmokas, patardamas ar prašydamas ar net nurodydamas, kam juos pervesti“, – neatmeta ir A. Sabatauskas.
Skaidrumo bus dar mažiau?
Dar kritiškiau naująsias pataisas vertina vienas partijos Tvarka ir teisingumas lyderių, Seimo narys Valentinas Mazuronis.
„Priimdami tokius įstatymus, valdantieji, kurie gauna nemažas dotacijas iš biudžeto, bando kaip galima labiau apsunkinti gyvenimą oponentams, o patys žydės ir maudysis piniguose. Draudimas aukoti lėšas juridiniams asmenims reiškia, kad bus ieškoma kitų variantų ir kelių, kurie bus neskaidrūs“, – neseniai Balsas.lt sakė V. Mazuronis.
M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, paklaustas, ar naujosios Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo nuostatos palieka landų neskaidriems pinigams į politiką ateiti, sakė neabejojantis, kad skaidrumo bus dar mažiau.
„Akivaizdu, kad laimės turtingiausieji visuomenės sluoksniai, nes jų 10 proc. pajamų yra didelė suma, ir jie galės svariai paremti pasirinktas politines jėgas. Todėl jų interesai gali būti labiau atstovaujami. Antras dalykas – išaugs slaptas finansavimas“, – sakė jis.
Z. Vaigauskas: apeiti įstatymą nelengva
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, paklaustas, ar uždraudus aukoti pinigus juridiniams asmenims, tai negali būti daroma „aplinkiniu keliu“, tokios galimybės neatmetė. Tačiau anot jo, tai padaryti nebus paprasta.
„Fiziniai asmenys, aukojantys partijoms ar kandidatuojantiems vienmandatėse apygardose asmenims viešinami, jie turi būti deklaravę savo turtą ir pajamas. Nedaug kas galės paaukoti dideles sumas“, – sakė jis.
Z.Vaigauskas Balsas.lt sakė negirdėjęs, kad juridiniai asmenys bandytų apeiti įstatymą.
„Neteko girdėti, kad juridiniai asmenys remtų kandidatus didesnėmis sumomis ir bandytų už ko nors paslėpti. Vis tiek tiesa išaiškėja. Iš kitų pasaulio valstybių žinome, kad pažeidimų būna nemažai, bet jiems rinkėjai yra labai jautrūs, todėl politikas stengiasi iš paskutiniųjų įtikinti, kad tikrai to nėra buvę“, – sakė VRK vadovas.
Anot jo, itin daug pinigų surinkti vadinamosiomis mažosiomis aukomis po 40 litų taip pat nepavyks, nes ribojama mažomis aukomis surinktų pinigų dalis.
Naujoji tvarka iškreips demokratiją?
Paklaustas, ar senoji tvarka, kai remti galėjo ir juridiniai asmenys, buvo skaidresnė, A. Monkevičius atsakė:
„Be abejonės. Demokratijos esmė – turi dalyvauti interesų grupės, ir joms turi būti užtikrinamas skaidrus lobizmas ir skaidrus finansavimas. Jeigu jos skaidriai deklaruoja, kas remia, visi mato, kaip priimami politiniai sprendimai, ar nėra atidirbama už rėmimą. Kai šešėlyje gauna pinigus, mes niekaip nesuprasime, kodėl sprendimai yra būtent tokie“.
„Dabar gaus jau ne partijos, bet pavieniai politikai – šešėlyje, slaptai. Tai neišvengiama. Bet tada politikai bando daryti įtaką STT, prokuratūrai, teisėsaugai, nes pranašumą įgauna tas, kuris labiau kontroliuoja ir tą slaptą ryšį gali pridengti. Tie dalykai sustiprės“, – neatmeta A. Monkevičius.
„Manau, kad naujoji tvarka naudinga sustabarėjusiai sistemai, o nukenčia jaunos politinės jėgos ir tos, kurios nori keisti padėtį, veikti moderniau – jos negali ateiti į politiką, nes jų organizacijos negali gauti išteklių. Vidurinysis ir skurdesnis visuomenės sluoksniai bus nuskriausti“, – apibendrino A. Monkevičius.
