Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.
Darbo kodeksas nukeltas nebebus?
Naujasis Darbo kodeksas turėjo įsigalioti nuo 2017 m. sausio, tačiau valdantieji, o tiksliau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) jo įsigaliojimą nukėlė į 2017 m. liepos 1 d.
„Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė papasakojo, kad per paskutinį susitikimą Trišalėje taryboje premjeras Saulius Skvernelis išdėstė, jog tikisi, kad iki kovo 10d. pavasario sesijos bus rastas susitarimas tais klausimais, kurie anksčiau kėlė keblumų.
„Jis paminėjo dėl suminės darbo laiko apskaitos, dėl darbo laiko naktį, atleidimo klausimai, dėl atostogų trukmės, dėl kolektyvinės sutarties, dėl papildomų atostogų, dėl dalinio darbo apskaitymo ir kitos, dėl kurių nebuvo spėta sutarti Trišalėje taryboje svarstant praeitą kartą. Bent jau pirmo pusmečio, būtent šie pokyčiai Darbo kodekse bus svarbūs. Premjeras davė suprasti, kad atidėjimo daugiau nebus. Jeigu nesugebėsime sutarti dėl tų klausimų, liepos 1 d. įsigalioja šitas dabartinis Kodeksas. Taip aš supratau iš jo pasisakymų“, – pasakojo ji.
Tad pagrindinės derybos bus dėl Darbo kodekso. Tačiau kils klausimų ir dėl kitų socialinio modelio dalių.
„Aišku, mūsų visiškai netenkina tai, ką padarė su socialinio modelio kitais įstatymais. Tai „Sodros“ įmokų lubų atsisakymas ir kiti dalykai mums netinka, nes manome, kad Lietuvos konkurencingumo tokie sprendimai nepadidina ir toliau išliksime labai apmokestindami darbo jėgą, konkuruoti bus vis sunkiau. Tuo labiau ,kad aplinkinėse šalyse lubos yra nustatytos.
Toliau kelsime šį klausimą, gal turi kokių kitų sprendimų jie, sujungiant „Sodros“ įmokas su GPM. Nežinau, ar tai išspręs šitas darbo jėgos apmokestinimo problemas. Mūsų nuomone, darbo apmokestinimas turi ženkliai mažėti, jei norime išlikti konkurencingi, kadangi atlyginimai auga sparčiau nei produktyvumas“, – teigia R. Skyrienė.
Skatina pagalvoti apie reinvestuojamo pelno mokestį
Visgi Darbo kodeksas, iš esmės nėra naujosios valdžios darbas, kadangi dauguma nutarimų buvo priimta dar prieš jiems ateinant į Seimą. Ko galime tikėtis naujo? Iš dabartinių darbų matyti, kad kol kas didinami tik mokesčiai gyventojams.
„Akcizo mokesčio kėlimai susidurs su vartotojais, nes visi šie pakeitimai labiausiai nutaikyti į vartotojus. Už akcizą jie daugiausia sumoka. Smulkusis verslas, aišku ir nukentėtų.
Yra dar kita nuostata. Šiek tiek ironiška, kad siekiama, jog mokesčiai būtų aiškūs ir nebūtų netikėtų mokesčių įsigaliojimų. Tikiuosi, kad nepamatysime tokių pakeitimų daugiau, bet visada rizika išlieka“, – turėdamas omeny padidėjusius „Sodros“ mokesčius sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Tačiau jis prideda, kad nors kol kas realių darbų dar nespėta padaryti, Vyriausybės programoje yra daug tinkamų nuostatų.
„Programoje yra punktų apie tai, kad pagreitinti biurokratinius procesus, žada pritraukti investicijų, sumažinti laiką per kurį investicinius projektus bus galima įgyvendinti. Bet dabartiniai veiksmai kol kas užgožia. Galbūt vėliau pradės apie tai svarstyti.
Tinkama mintis darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas. Tai pozityvu ir reikia padaryti. Biurokratijos pamažinimas, greitesnis elektros ir dujų prijungimas, statybų leidimų išdavimas“, – vardino Ž. Šilėnas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat teigia matantis teigiamų pokyčių – planų mažinti valstybės tarnautojų skaičių, peržiūrėti institucijų skaičių, didinti valstybės valdomų įmonių efektyvumą.
„Tam tikra prasme tai verslo gerėjimas. Jei jungiasi kokios institucijos ir atsiranda efektyvesnis viešojo sektoriaus veikimas, sumažėja biurokratinė našta, pagreitėja sprendimų priėmimas. Tai ne tik valstybei taupomi pinigai, bet ir verslui dėl to gali pagerėti sąlygos“, – sako ekonomistas.
Vienas svarbiausių pakeitimų, kuris į programą nebuvo įtraukas, bet vis dar gali būti įgyvendintas 2018 m. biudžetu – reinvestuojamo pelno mokesčio lengvata.
„Verslas visuomet galvoja apie mažesnę mokestinę naštą ir čia yra galimybių. Galima pasekti Estijos pavyzdžiu ir taikyti nuolatinę pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui. Tol kol tau neišmokami dividendai, tol nereikia mokėti pelno mokesčio. Estijoje tai itin pasiteisino, pritraukė daugiau tiesioginių investicijų.
Praktiškai be tokios lengvatos neįmanoma pritraukti Teslos giga–gamyklos ar ko panašaus. Tą reikia suvokti. Visos praeityje buvusios tokios sėkmės istorijos: ar tai JAV, ar Airija, paprastai vietos valdžia ar centrinė valdžia garantuoja gana ilgą periodą be jokių mokesčių arba su labai mažais mokesčiais ir tokiu būdu pritraukia tas įmones. Galima kalbėti, kad individualiu atveju pasiūlytume Teslai kažką ypatingo tikėdamiesi ir Lietuvos vardo išgarsinimo ir kitų galimybių, bet neblogas kelias kalbėti apie pelno mokesčio lengvatą visoms įmonėms.
Tai paskatintų ir vidutinių įmonių atėjimą, ir Lietuvos kapitalo įmonių didesnes investicijas. Manau, kad turėtų būti vienas pirmų veiksnių ir galėtų pakeisti tą pastarųjų metų neigiamą tendenciją, kuomet investuojama mažai. Tiesioginių užsienio investicijų srautas nulinis, sustojęs. Tai akivaizdi problema ir tokie pavyzdžiai, kuomet lietuviško kapitalo įmonės registruoja būstinę Estijoje, turėtų būti aiškus atsakymas. Estija stipriai konkuruoja. Atima ir užsienio investicijas, ir Lietuvos net įmonių kapitalą. Tiesioginės užsienio investicijos yra trigubai didesnės nei Lietuvoje ir viena pagrindinių priežasčių yra mokestinė aplinka“, – užtikrintas ekonomistas N. Mačiulis.
Daugiau sprendimų dėl regionų
Nemažai Vyriausybė kalbėjo ir apie regionų politiką. Suteikiant daugiau savarankiškumo savivaldybėms, sudarant sąlygas plėtotis verslui, tikimasi sumažinti emigraciją ir mažųjų miestelių nykimą.
Ekonomistas N. Mačiulis tai susietų ir su naujaisiais „Sodros“ mokesčiais.
„ „Sodros“ pakeitimai turi ir privalumų, ir trūkumų. Normalu, kad žmogus užsiima ekonomine veikla ir pajamos ne mažesnės nei samdomų darbuotojų, sunku rasti argumentų, kodėl tie asmenys turėtų mažiau mokėti į „Sodros“ biudžetą ir tikėtis tokių pat išmokų, kaip kiti gyventojai, kurie moka daugiau. Bandymas pašalinti diskriminacijas ir užtikrinti horizontalų teisingumą yra sveikintinas.
Visgi reikėtų įvertinti ar nepaliečiamos tos profesijos ir tie dirbantieji, kuriems iš tiesų reikia mokestinės lengvatos ir be jos būtų priversti nutraukti savo ekonominę veiklą bei atsidurti tarp bedarbių. Reikėtų kalbėti ir apie regioninę politiką. Paramos reikia mažesnių miestelių gyventojams, pradedant mažesnius verslus. Įsivaizduoju tokio pobūdžio mokestines lengvatas tiems mažesniems miesteliams, kur labiausiai kenčiama dėl gyventojų mažėjimo, dėl jaunimo ir investicijų trūkumo. Ten kiekviena veikla, kuri priima darbuotojus, turėtų gauti didesnę finansinę paskatą nei dabar. Ir čia kalba eina apie individualia veikla užsiimančius asmenis. Jei jie sugeba ten imtis ekonomine veikla ir tampa nepriklausomi nuo valstybės, tai turėtų turėti kažkokią paramą“, – samprotauja jis.
Dažnai pasigirsta ir priešinga nuomonė. Kad gyventojų kėlimasis iš mažesnių miestelių į didesnius – normalu, o skirtingi mokesčiai iškreiptų rinką. Tačiau N. Mačiulio nuomone, būtina panaikinti regioninę nelygybę ir sustabdyti ne tik išorinę, bet ir vidinę emigraciją.
„Turime vis daugiau miestelių, kurie kasmet praranda vis daugiau darbingo amžiaus gyventojų ir jų perspektyvos tampa itin miglotos. Kartais reikia radikalių priemonių tam, kad padarytumėme vieningesnę su mažesnei atotrūkiais, skirtumais, mažesne pajamų nelygybę skirtingus regionus. Pripažinkime, kad nėra gerai ir jokia valstybė neklestės, kur tik vienas klestintis miestas išlaiko visą valstybę. Čia problema įsisenėjusi. Rinkos jėgų nepakanka. Reikia stiprios paskatos tiek iš centrinės, tiek iš vietinės valdžios. Manau be centrinės lengvatos, įmonėms sunku pakeisti tą tendenciją“, – sako jis.
Baiminasi smulkieji prekybininkai
Dėmesio akiratyje šiais metais bus ir įstatymai dėl prekybos alkoholiu. Akcizai padidinti, tačiau valstiečiai planuoja didesnes permainas – galbūt net specializuotų parduotuvių kūrimą.
Neseniai konferencijoje Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila tvirtino, kad atėmus teisę prekiauti alkoholiu, nė viena vidutinė 100 kv. m parduotuvė ar mažesnė, negalėtų išgyventi ir dirbtų nuostolingai.
„Mūsų verslas nėra paremtas alkoholiu, bet išėmus alkoholį iškeliaus ir maisto produktai. Žmogus atėjęs tabako išeina į kitą parduotuvę, kur randa ir tabako ir maisto. Kalbant apie alkoholį, jis taip pat pasirinks, kur šalia maisto prekės ir alkoholis. Tada žmogus važiuos į didžiąją parduotuvę apsipirkti, o mažosios liks. Žinoma, koks 50 proc. besilankančių tik dėl maisto prekių į mažąją parduotuvę liktų, bet iš tiek parduotuvė neišgyvens.
Daugelis parduotuvių narių planavo veiklą į ateitį yra paėmę paskolas, tad jiems gresia ne tik verslą prarasti, bet ir fizinio asmens bankrotas. Verslas prisitaikys, bet bus atleisti darbuotojai, bankrutavę verslai, nesumokėtos skolos tiekėjams, mokesčiai, dešimtys tūkstančių kaimo gyventojų be maisto prekės parduotuvės – visai tai emigracijos mažinimo ir regioninės atskirties mažinimo fone“, – mano E. Radžvila.
Tuo tarpu Legalaus verslo aljansas vadovas Romas Apulskis vylėsi, kad pakeitimai palies tik bendrąsias nuostatas, vienodas visiems prekybos alkoholiu taškams: pardavimo laiko ribojimas, amžius nuo kurio parduodama.
