Ar Rusijos specialiųjų tarnybų globojamas kapitalas siekia perimti milijardinės vertės geležinkelio tranzitą per Lietuvą? Apie ką kalbėjosi Lietuvos prezidentas ir Kaliningrado gubernatorius? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo susisiekimo ministras, Socialdemokratų frakcijos Seime narys Algirdas Butkevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Pilietinės demokratijos partijos vicepirmininkas Algimantas Matulevičius, žurnalo „Ekstra“ vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas ir Respublikos prezidento patarėjas Simonas Šatūnas. Kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.
T. Dapkus: Kieno interesai susiduria geležinkelio tranzito reikaluose? Kodėl Rusijos politikai ragina leisti tranzitu Lietuvos teritorijoje geležinkelio krovinius vežti ir privatiems vežėjams? Šiuos klausimus narpliojo ir Valstybės saugumo departamento pulkininkas Vytautas Pociūnas, o po jo žūties tyrė ir Seimo Nacionalinio saugumo komitetas.
V. Vasiliauskas: Kyla minčių, kad praeitą savaitę Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo netikėtai iškelta idėja parūpinti Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai „kelialapį“ į Venesuelą tebuvo dūmų uždanga kitam svarbiam įvykiui – tikriesiems Rusijos Kaliningrado srities gubernatoriaus Georgijaus Booso vizito tikslams. Vienas iš galimų tikslų – tranzito klausimai. Tema lyg ir natūrali, nes klausimai aktualūs tiek mūsų šaliai, tiek šiai Rusijos sričiai, tačiau nerimą kelia, ar vėl nėra po mūsų valstybės vadovų koridorius vaikščiojama tais pačiais takais ir su tais pačiais palydovais, kaip ir nuo 2000 metų, kai buvo patvirtintas liūdnai pagarsėjęs projektas „2K“, kurį, kaip dabar jau žinome, globojo Rusijos specialiosios tarnybos, o pasekmė – visi Rusijos geležinkelio tranzito krovinių srautai nukreipti nuo Klaipėdos jūrų uosto į Kaliningradą. Vienas iš šio projekto „2K“ patronų buvo Rusijos prezidento bendražygis KGB generolas majoras Vladimiras Jakuninas, 2002 metais iš prezidento Valdo Adamkaus rankų gavęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių.
T. Dapkus: Kokie dabar generolo V. Jakunino vadovaujamos akcinės bendrovės Rusijos geležinkelių bei Kaliningrado gubernatoriaus G. Booso siūlymai ir kokie finansiniai viso šio reikalo mastai?
A. Butkevičius: Šiuo metu apibrėžta, kas yra vietiniai kroviniai, o kas yra tranzitas. Visi kroviniai, keliaujantys į Klaipėdos uostą, yra vietiniai kroviniai, o per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą keliaujantis krovinys yra tranzitinis. Įtvirtinta išimtinė sąlyga, ji yra ir specialiai priimtuose teisės aktuose, kad tokius tranzitinius krovinius veža tik AB Lietuvos geležinkeliai. Praeitais metais į Kaliningradą buvo pervežta 17,6 milijonų tonų krovinių. Kiekvienais metais krovinių daugėja, tačiau nenoriu pasakyti, kaip kai kur skaičiau, kad tai pats didžiausias AB Lietuvos geležinkelių krovinys per metus. Pernai buvo rekordiniai metai, ir bendrovė pervežė iš viso per 50 milijonų tonų krovinių. Toks kiekis pasiektas ir todėl, kad Klaipėdos jūrų uostas pernai perkrovė daugiau kaip 23 milijonus tonų. Iš Rusijos Klaipėdos uoste krovinių kiekis mažas ir sudaro tik 1,7 milijono tonų. Prieš porą metų buvo išvis tik 0,7 tonos. Į Klaipėdos jūrų uostą nukreipiama labai maža dalis krovinių.
T. Dapkus: Tai ir visas „2K“...
V. Vasiliauskas: Taip, tai projekto „2K“ pasekmė. Šiuo projektu buvo realizuota Rusijos federacijos prezidento V. Putino pozicija, kad Rusijos geležinkelio kroviniai būtinai turi patekti į Rusijos uostus.
T. Dapkus: Po susitikimo su prezidentu V. Adamkumi Rusijos Kaliningrado srities gubernatorius G. Boosas žurnalistams pareiškė, kad Rusija nori ne tik mažesnių geležinkelio tarifų, bet ir leidimo privatiems vežėjams tranzitu gabenti krovinius per Lietuvos teritoriją. Tai šiuo metu Lietuvos įstatymai draudžia. Prisimename ir istoriją, jog šie teisės aktai sunkiai skynėsi kelią parlamente ir dėl to gal net ir keli Seimo vadovai neteko savo postų.
S. Šatūnas: Dėl tranzito į Kaliningradą nebuvo detaliai kalbėta. Aptarti kaimyniniai klausimai, pradedant turizmu, pasieniu, sienos demarkavimu, kultūra, Lietuvos verslininkų patirtimi Kaliningrade. Man sunku komentuoti gubernatoriaus keltas temas žurnalistams. Pokalbyje pas prezidentą kalbėjome apie paprastus kaimyninius klausimus, kuriuos visų pirma kėlė pats prezidentas. Valstybės vadovas domėjosi, kaip galima palengvinti sąlygas Lietuvos verslininkams, kurie dažnai patiria įvairių biurokratinių trukdžių, taip pat, kaip galima greičiau pradėti sienos demarkavimo klausimus, ypač po to, kai šiemet galėsime minėti sienos pasirašymo sutarties dešimtmetį. Aplinkosauga buvo dar viena tema. Tranzito aktualijos nei vienos, nei kitos pusės nebuvo keliamos. Apie krovinių tranzitą taip detaliai, kaip Jūs aptarinėjate, nesikalbėjome.
A. Matulevičius: Įtaka nacionaliniam saugumui didžiulė, ir džiaugiuosi, kad toks politinis sprendimas, jog ši krovinių vežimo kryptis nebūtų privatizuojama, Seime pasiektas pernai metų pavasarį.. Priešingu atveju pasekmes būtų sunku prognozuoti, taip pat ir Klaipėdos jūrų uostui. Projektas „2K“ buvo pametėtas, kad savotiškai mus užliūliuotų. Verta prisiminti, kad tuometis susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis jo nepasirašė, o tai padarė kažkodėl tuo metu Antano Valionio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija. Vos nežaktelėjau per žinias matydamas, kaip Kaliningrado gubernatorius mums nurodinėja, ką daryti. Esu už pragmatinius santykius su Rusija, tačiau yra tvarka – mes nesikišame ir nesakome, ką jiems reikia privatizuoti ir kaip vežioti krovinius, tai tegu ir jie pas mus nelenda. Turime būti budrūs, nes, pasirodo, noras keisti dabartinę krovinių tranzito tvarką yra.
T. Dapkus: Vykdydamas Seimo pavedimą ištirti Valstybės saugumo departamento vadovybės veiklą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat susidūrė su šiuo klausimu ir jame veikiančiomis figūromis. Ar jau viskas ištirta, kokią įtaką Lietuvoje daro ir ko siekia generolas Vladimiras Jakuninas?
A. Matulevičius: Viskas tikrai nėra ištirta. Mūsų tyrimas baigsis tik tada, kai pašalinsim jį sukėlusias priežastis. Pirmas žingsnis bus, kai jau greitai paviešinsime dalį tyrimo medžiagos, nes techninis pasirengimas baigiamas. Dalinai tai susiję ir su šiais reikalais, tačiau paviešinus mums turėtų būti lengviau dirbti, nes visuomenei bus aišku, kokie čia rimti dalykai.
V. Vasiliauskas: Nėra visai normalu, kad apie Kaliningrado srities vadovo susitikimo su Lietuvos prezidentu darbotvarkę daugiau sužinome tiktai iš televizijos žinių, o ne iš anksto paskelbus. Todėl paskui įvyksta visokių kuriozinių situacijų, kaip valstybinis ordinas KGB generolui už neaiškius nuopelnus. Geležinkelio tranzito problema juk ir buvo ta, nuo kurios prasidėjo didysis Valstybės saugumo departamento skandalas.
T. Dapkus: Kiek Lietuvoje yra bendrovių, kurios yra įsteigtos ir laukia tokių permainų, kaip siūlo Kaliningrado gubernatorius?
A. Butkevičius: Tokių bendrovių Lietuvoje yra 13. Tačiau vien įsteigti bendrovę nepakanka, nes yra Vyriausybės patvirtintų reikalavimai, kad norint verstis geležinkelių paslaugomis, reikia gauti atskiras licencijas, saugos sertifikatą ir daugelį kitų dokumentų, taip pat pasirašyti sutartį su Viešosios geležinkelių infrastruktūros direkcija. Tokių bendrovių, kurios beveik viską susitvarkę, yra dvi. Jei reikės, informaciją apie tai paskelbsime viešai, tačiau net ir turint visus dokumentus tranzitu nebūtų galima užsiimti, o tik vežti krovinius į Klaipėdą.
T. Dapkus: „Tegul veža lietuviai, čia gi verslas. Kaliningrado kryptimi ir Rusijos teritorija – mes turime kelias vežėjų kompanijas, kurios tuo užsiima. Tačiau Lietuvoje kol kas tai daro tik „Lietuvos geležinkeliai“, nors Europos Sąjunga reikalauja, kad reikia leisti visiems – restruktūrizuoti geležinkelius, tai yra atskirti pačius geležinkelius bei pervežimą ir visiems vežėjams suteikti vienodą priėjimą prie geležinkelių. Juk automobilių keliais gali naudotis visi sunkvežimiai, o ne vienas. Teisingai?“, – sako Kaliningrado gubernatorius.
A. Butkevičius: Pirmiausia Europos Sąjungos direktyvos kalba apie Sąjungos valstybes nares, vidaus rinką. Gubernatorius, matyt, nėra įsigilinęs į šią direktyvą, kuri priimta 2004 m. balandžio mėnesį, kai Lietuva dar nebuvo ES narė, ir jokiu būdu negali būti taikoma trečiosioms šalims. Jie, matyt, yra suinteresuoti investuoti per nacionalinį vežėją. Tokie pasakymai rodo tam tikrą vaikiškumą. Rusijos teritorijoje gali vežti tik Rusijos vežėjai – pabandykite nuvažiuoti į Rusijos teritoriją ir paprašyti, kad jums ten leistų vežti krovinius geležinkeliu.
V. Vasiliauskas: Labai keista, kai ne Europos Sąjungos valstybės narės valdžios atstovas nurodinėja, ką mums daryti pagal ES direktyvas. Tam tikros neva lietuviškos pervežimo įmonės, o iš tiesų – Rusijos kapitalo, nori perimti iš mūsų valstybės milijardinius tranzito krovinius. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas baigė tyrimą, tačiau apgailestauju, kad neišaiškino, kiek nuostolių padaryta mūsų valstybei dėl projekto „2K“, kas už tai atsakingas. „Valstybininkų“ klanas persigrupavo, perėjo iš Užsienio reikalų ministerijos į Vyriausybę ir toliau tais pačiais koridoriais į tuos pačius kabinetus vedžioja Rusijos sričių gubernatorius.
A. Matulevičius: Truputį kantrybės. Baigiame darbą, yra Seimo valdybos sprendimas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijos dalį medžiagos paviešinti, ir į kai kuriuos klausimus atsakymus gausite. Parlamentinę kontrolę komplikuoja tai, kad delsiama keisti Valstybės saugumo departamento vadovybę. Mums sudėtinga dirbti su laikinu vadovu.
T. Dapkus: Spauda skelbė, kad buvo nuslėptos Valstybės saugumo departamento pažymos dėl AB Lietuvos geležinkelių generalinio direktoriaus pavaduotojo Juozo Senūtos kontaktų su Kaliningrado srities veikėjais neveikiančioje degalinėje, užfiksuoti lagaminų perdavimai. Ta pažyma kažkodėl buvo pateikta Užsienio reikalų ministerijai, gal tokios jau buvo susiformavusios tradicijos. Koks J. Senūtos likimas valstybės įmonėse?
A. Butkevičius: Šitas klausimas išspręstas. J. Senūta atleistas iš einamų pareigų – dėl kitų priežasčių, nes naujasis generalinis direktorius jo veikla buvo nepatenkintas. Yra įvykę ir kitų pakeitimų.
T.Dapkus: Ar nėra bandymų keisti mūsų šalies įstatymus, kad būtų leisti privatūs tranzitiniai vežėjai?
A. Butkevičius: Ne, kol kas niekas to daryti nesirengia. Nemanau, kad ir koks politikas rizikuotų inicijuoti tokius pakeitimus. Į AB Lietuvos geležinkelius planuojame labai dideles investicijas –modernizuosime bendrovę, pirksime naujus šilumvežius ir tai darome, kad plėtotume veiklą, o ne kam nors atiduotume rinką.
V. Vasiliauskas: Pirmasis klausimo sudėtingumą atskleidė saugumo pulkininkas Vytautas Pociūnas, pamatęs, kad projektas „2K“ yra tas Gordijaus mazgas, kur susipina Rusijos specialiosios tarnybos ir mūsų korumpuotų „valstybininkų“ interesai. Pulkininkas pirmasis parodė, kad Rusijos geležinkelio krovinių gabenimai tranzitu yra tas finansinis ekonominis pamatas, maitinantis mūsų korumpuotą „valstybininkų“ klaną. Kol šitų traukinių nesustabdysime, tol jie ir kabės ant Lietuvos sprando. Būtų labai gaila, jei perfrazuojant Rytų išmintį būtų – šunys loja, o tranzito traukiniai toliau važiuoja.
A. Butkevičius: Suinteresuotų kompanijų tikrai yra daug ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Estijoje pardavus geležinkelius kroviniai iš Rusijos buvo stipriai pasukę Estijos geležinkeliais, nes niekas nemokėjo infrastruktūros mokesčio, niekas į geležinkelius neinvestavo. Vadinasi, per tą teritoriją kroviniai buvo vežami labai pigiai. O dabar valstybė vėl turėjo išpirkti ir sumokėti labai didelius pinigus. Rezultatas toks, kad jie yra labai pavėlavę ir praradę milžiniškus pinigus. Niekas neturėtų taip rizikuoti ir žaisti tokių žaidimų.
T. Dapkus: LNK televizija citavo dujomis Lietuvoje prekiaujančio verslininko pokalbį su vienu rusakalbiu, atrodo, dirbančiu geležinkelio sektoriuje, kur verslininkas lyg atsiskaitydamas, lyg pasidalindamas įspūdžiais savo pašnekovui aiškino: „Berniukai reikalus Prezidentūroje „suka“ labai gerai, o Užsienio reikalų ministerijoje – gerai kaip niekada“. Ši televizija įvardijo, kad „berniukai“ – tai tuo metu aukštas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje ėjęs ambasadorius ir vienas iš Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojų.
V. Vasiliauskas: Ne veltui Rusijoje geležinkelių vadovais skiriami KGB generolai.
A. Matulevičius: Tarp kitko stebiuosi, kodėl Užsienio reikalų ministerijoje yra prikurta įvairių struktūrų – transporto, energetikos padalinių. Gal jau vienos ministerijos užtenka? Tokia tendencija yra pavojinga ir seniai įgavusi pagreitį, kurį reikia labai mandagiai sustabdyti.
A. Butkevičius: Susisiekimo ministerija labai dažnai gauna užklausimų iš kai kurių ministerijų ar kitų valstybės institucijų, kuriuose prašoma pateikti informaciją, kiek krovinių „Lietuvos geležinkeliai“ perveža į Kaliningrado sritį, į Klaipėdos uostą. Dabar įvedėme tvarką ir prašome nurodyti priežastį, kodėl reikia pateikti tokią informaciją. Pradėjus dirbti susisiekimo ministru susidūriau su tokia praktika – ateina ministerijos sekretoriai ar departamento direktoriai ir sako, kad skambino vienas ar kitas iš Valstybės saugumo departamento ir prašė pateikti informaciją. Atsakau – tegu kreipiasi raštu. Po tokio mano siūlymo informacijos VSD kažkodėl nebeprireikia.
