„Dislokuosime tik gynybines sistemas, kad užtikrintume, jog būtų gerbiamas suverenitetas“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė J.Mattisas po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.
Gynybos sekretorius pabrėžė, kad NATO pajėgumai Rytų Europoje yra išimtinai gynybinio pobūdžio, o Rusijos kovinės galios stiprinimą regione pavadino destabilizuojančiu veiksmu.
„Atvešime tas sistemas, kurių nuspręsime, kad reikia. Bet koks Rusijos kovinės galios stiprinimas regione - kai jie ir mes visi žinome, kad mūsų veikla Lietuvoje ar kitose demokratinėse šalyse nekelia jokios grėsmės - toks stiprinimas yra destabilizuojantis“, - kalbėjo sekretorius.
Baltijos šalių oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme. Kai kurie pareigūnai svarsto, kad reaguojant į Rusijos karinį aktyvumą regione NATO sąjungininkai galėtų dislokuoti ilgojo nuotolio gynybos sistemos „Patriot“, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas.
Gynybos pareigūnų teigimu, NATO oro gynybos sistemas Baltijos šalyse gali sustiprinti per rudenį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio sistemas NASAMS.
Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad Baltijos šalims būtinos papildomos saugumo priemonės, bet konkrečių detalių taip pat nepateikė. Jos teigimu, visi sprendimai bus priimti bendrose konsultacijose. Prezidentė taip pat paragino paspartinti sprendimų priėmimo procesą NATO viduje.
J.Mattiso vizitu naujoji Jungtinių Valstijų administracija siekia pademonstruoti įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui, tvyrant nerimui dėl Rusijos užsienio politikos. Vėliau trečiadienį jis kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais aplankys karius Pabradėje.
Reaguodama į Rusijos intervenciją Ukrainoje, NATO šiemet dislokuoja po tarptautinį batalioną - maždaug tūkstantį karių - Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Pagal atskirą misiją, regione taip pat dislokuota JAV brigada su pusketvirto tūkstančių karių ir beveik šimtu tankų.
Rytų Europos šalyse pernai buvo kilęs nerimas, kai Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) per rinkimų kampaniją menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“, ir susiejo gynybos įsipareigojimus su gynybos išlaidų dydžiu.
Tapęs prezidentu D.Trumpas apie NATO ėmė kalbėti palankiau, tačiau nuolat pabrėžia, kad Europos šalys turi didinti krašto apsaugos finansavimą, o aljansas daugiau dėmesio skirti kovai su terorizmu.
Baltijos šalys dėl gynybos biudžeto pastaruoju metu pristatomos kaip sektinas pavyzdys. Estija jau ne vienus metus gynybai skiria NATO sutartus 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o Lietuva ir Latvija šį rodiklį numato pasiekti kitąmet.
„Pasiutusio šuns“ pravardę turintis atsargos generolas J.Mattisas iki 2013 metų kovo buvo JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinės vadovybės viršininkas ir buvo atsakingas už JAV karius Irake bei Afganistane.
