Šiuo vizitu naujoji Jungtinių Valstijų administracija siekia pademonstruoti įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui, tvyrant nerimui dėl Rusijos užsienio politikos.
J.Mattisą prie Krašto apsaugos ministerijos trečiadienio rytą sutiko krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, karinis orkestras sugrojo abiejų šalių himnus. Vėliau jį priėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė, po šio susitikimo numatomi pasisakymai žiniasklaidai.
Reaguodama į Rusijos intervenciją Ukrainoje, NATO šiemet dislokuoja po tarptautinį batalioną - maždaug tūkstantį karių - Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Pagal atskirą misiją, regione taip pat dislokuota JAV brigada su pusketvirto tūkstančių karių ir beveik šimtu tankų.
Vizito išvakarėse J.Mattisas sakė, kad aljanso buvimas Baltijos šalyse padeda užtikrinti stabilumą.
„Noriu pamatyti, kaip sekasi vokiečių kovinei grupei, susitikti su kai kuriais iš šių šalių lyderių ir pareikšti pagarbą jų atliekamam darbui, užtikrinti, kad NATO buvimas išliktų labai pastebimas, kai mes iš esmės stengiamės sumažinti bet kokių klaidingų apskaičiavimų galimybę ir laimėti laiko diplomatams, kad Baltijos šalyse būtų atkurta ramybė ir stabilumas“, - Danijoje sakė J.Mattisas.
Lietuvos pareigūnai iš Jungtinių Valstijų tikisi sprendimų dėl nuolatinio karių dislokavimo ir pagalbos stiprinant Baltijos šalių oro gynybą, taip pat paspartinti sprendimų priėmimo procesą NATO viduje.
J. Mattisas sako, kad JAV yra pasirengusios dislokuoti gynybines sistemas Baltijos šalyse Rusijai atgrasyti, bet galimybių atvežti ilgojo nuotolio gynybos sistemų „Patriot“ kol kas viešai nekomentuoja.
„Dislokuosime tik gynybines sistemas, kad užtikrintume, jog būtų gerbiamas suverenitetas“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė J.Mattisas po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.
----------
Rytų Europos šalyse pernai buvo kilęs nerimas, kai Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) per rinkimų kampaniją menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“, ir susiejo gynybos įsipareigojimus su gynybos išlaidų dydžiu.
Tapęs prezidentu D.Trumpas apie NATO ėmė kalbėti palankiau, tačiau nuolat pabrėžia, kad Europos šalys turi didinti krašto apsaugos finansavimą, o aljansas daugiau dėmesio skirti kovai su terorizmu.
Baltijos šalys dėl gynybos biudžeto pastaruoju metu pristatomos kaip sektinas pavyzdys. Estija jau ne vienus metus gynybai skiria NATO sutartus 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o Lietuva ir Latvija šį rodiklį numato pasiekti kitąmet.
„Pasiutusio šuns“ pravardę turintis atsargos generolas J. Mattisas iki 2013 metų kovo buvo JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinės vadovybės viršininkas ir buvo atsakingas už JAV karius Irake bei Afganistane.